VisaInfo.lt

Kiekvienais metais per incidentus miršta arba sunkiai sužalojami tūkstančiai žmonių. Daugelio mirčių būtų galima išvengti, jei pirmoji pagalba būtų suteikta prieš atvykstant greitosios pagalbos tarnyboms.

Ką daryti jei ištiko žmogui nelaimė ir jis buvo sužeistas?

• pirmiausia patikrinkite, ar jums ir sužeistajam negresia joks pavojus, ir, jei įmanoma, pasirūpinkite, kad situacija būtų saugi;
• jei reikia, surinkite 112 greitosios pagalbos iškvietimui, kai tai saugu;
• atlikite pagrindinę pirmąją pagalbą.

Ką daryti jei kas nors yra be sąmonės ir kvėpuoja?

• jei asmuo yra be sąmonės, bet kvėpuoja ir neturi kitų sužalojimų, dėl kurių jis negalėtų judėti, paguldykite jį, kol atvyks pagalba;
• stebėkite juos, kad įsitikintumėte, jog jie ir toliau normaliai kvėpuoja;
• jei žmogus yra be sąmonės ir nekvėpuoja skambinkite 112 ir nedelsdami pradėkite kardiopulmoninį gaivinimą (CPR).

Dažnos avarijos ir avarinės situacijos

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių sužalojimų, kuriems gali prireikti skubios pagalbos, ir informacija apie tai, kaip su jais elgtis.

Anafilaksija (anafilaksinis šokas) – pirmoji pagalba

• anafilaksija (arba anafilaksinis šokas) yra sunki alerginė reakcija, kuri gali pasireikšti įgėlus vabzdžiui arba suvalgius tam tikro maisto;
• nepageidaujama reakcija gali pasireikšti labai greitai, įvykti per kelias sekundes ar minutes nuo kontakto su medžiaga, kuriai asmuo yra alergiškas (alergenas);
• anafilaksinio šoko metu žmogui gali būti sunku kvėpuoti, nes gali išsipūsti liežuvis ir gerklė, užkimšti kvėpavimo takus;
• nedelsdami skambinkite 112, jei manote, kad kas nors patyrė anafilaksinį šoką;
• patikrinkite, ar asmuo nešiojasi kokius nors vaistus. Kai kurie žmonės, žinantys, kad turi sunkią alergiją, gali turėti adrenalino savaiminį injektorių, kuris yra tam tikro tipo iš anksto įtaisytas švirkštas;
• galite padėti asmeniui susileisti vaistus arba, jei esate išmokyti tai daryti, duoti jį patys;
• po injekcijos toliau prižiūrėkite asmenį, kol atvyks medicininė pagalba;
• visus nukentėjusiuosius, kuriems buvo suleista adrenalino injekcija į raumenis arba po oda, sveikatos priežiūros specialistas turi kuo greičiau po injekcijos apžiūrėti ir atlikti medicininę apžiūrą;
• įsitikinkite, kad jie jaučiasi patogiai ir gali kuo geriau kvėpuoti, kol atvyks medicininė pagalba;
• jei jie yra sąmoningi, jiems geriausia padėtis sėdėti tiesiai.

Asmuo stipriai kraujuoja – pirmoji pagalba

• jei kas nors stipriai kraujuoja, pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią tolesniam kraujo netekimui ir sumažinti šoko padarinius;
• pirmiausia surinkite 112 ir kuo greičiau paprašykite greitosios pagalbos;
• jei turite vienkartines pirštines, naudokite jas, kad sumažintumėte bet kokios infekcijos perdavimo riziką;
• patikrinkite, ar žaizdoje nieko nėra. Jei yra, stenkitės nespausti objekto, kitaip galite tik padidinti kraujavimo stiprumą ir situaciją taps dar keblesnė;
• vietoje to, prieš tvarstydami, tvirtai paspauskite bet kurią objekto pusę ir aplink jį padėkite paminkštinimus, kad išvengtumėte spaudimo pačiam daiktui;
• nebandykite jo pašalinti, nes daiktas gal būt padeda sulėtinti kraujavimą.
• Jei nieko neįdėta:
• padėkite ir palaikykite spaudimą ant žaizdos pirštinėmis, jei įmanoma, naudodami švarų įklotą arba tvarstį. Toliau spauskite, kol kraujavimas sustos;
• tvirtai sutvarstykite žaizdą švariu tvarsčiu arba bet kokia švaria, minkšta medžiaga;
• jei kraujavimas tęsiasi per įklotą, spauskite žaizdą, kol kraujavimas sustos, tada uždėkite kitą įklotą ant viršaus ir sutvarstykite. Nenuimkite originalaus įkloto ar tvarsčio, bet toliau tikrinkite, ar kraujavimas sustojo;
• jei kūno dalis, pavyzdžiui, pirštas, buvo nupjautas, įdėkite ją į plastikinį maišelį arba apvyniokite maistine plėvele. Neplaukite nupjautos galūnės;
• apvyniokite pakuotę į minkštą audinį ir sudėkite į susmulkinto ledo indą. Neleiskite galūnei liesti ledo;
• įsitikinkite, kad nupjauta galūnė kartu su pacientu nukeliauja į ligoninę;
• visada kreipkitės medicininės pagalbos dėl kraujavimo, nebent jis būtų nedidelis.

Nudegimai ir nuplikymai – pirmoji pagalba

Jei kas nors nusidegino ar nusiplikino:

• nudegimą kuo greičiau atvėsinkite vėsiu tekančiu vandeniu bent 20 minučių arba kol skausmas palengvės;
• jei reikia, skambinkite 112 arba kreipkitės medicininės pagalbos;
• vėsindami nudegimą ir prieš pradėdami išsipūsti, atsargiai nusivilkite visus drabužius ar papuošalus, nebent jie būtų prilipę prie odos;
• jei vėsinate didelę apdegusią vietą, ypač kūdikiams, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, atminkite, kad tai gali sukelti hipotermiją (gali prireikti sustabdyti nudegimo vietos aušinimą, kad išvengtumėte hipotermijos);
• jei nudegimas atvėsęs, laisvai uždenkite jį maistine plėvele. Jei maistinės plėvelės nėra, naudokite švarų, sausą tvarstį arba nepūkuotą medžiagą. Neapvyniokite nudegimo vietos, nes patinimas gali dar labiau susižaloti;
• netepkite nudegusių vietų kremais, losjonais ar purškalais.

Cheminiai nudegimai – pirmoji pagalba

• cheminio nudegimo atveju mūvėkite apsaugines pirštines, nusivilkite paveiktus drabužius ir nudegimo vietą mažiausiai 20 minučių skalaukite vėsiu tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte cheminę medžiagą;
• jei įmanoma, nustatykite sužalojimo priežastį;
• tam tikrose situacijose, kai cheminė medžiaga tvarkoma reguliariai, gali būti naudojamas specifinis cheminis priešnuodis;
• būkite atsargūs, kad neužterštumėte ir nesusižeistumėte chemine medžiaga, o jei reikia, dėvėkite apsauginius drabužius;
• skambinkite 112, kad gautumėte neatidėliotinos medicinos pagalbos.

Užspringimas – pirmoji pagalba

Toliau pateikta informacija skirta suaugusiųjų užspringimui. Yra atskiri patarimai, kaip neleisti vaikui užspringti. Kaip padėti užspringimo atveju:

Lengvas užspringimas:

• jei kvėpavimo takai tik iš dalies užblokuoti, žmogus paprastai galės kalbėti, verkti, kosėti ar kvėpuoti;
• tokiose situacijose žmogus paprastai gali pats pašalinti užsikimšimą;
• skatinkite asmenį kosėti, kad pabandyti pašalinti užsikimšimą;
• paprašykite jų pabandyti išspjauti daiktą, jei jis yra jų burnoje;
• nekiškite pirštų jiems į burną, jei nematote objekto, nes rizikuojate nustumti jį toliau į gerklę;
• jei kosulys nepadeda, pradėkite smūgius į nugarą.

Stiprus užspringimas:

• jei užspringimas yra stiprus, žmogus negalės kalbėti, verkti, kosėti ar kvėpuoti, o be pagalbos galiausiai praras sąmonę. Jei kosulys nepadeda, pradėkite smūgius į nugarą.
• Kaip daryti nugaros smūgius:
• Norėdami padėti suaugusiam arba vyresniam nei 1 metų vaikui:
• atsistokite už žmogaus ir šiek tiek į šoną. Palaikykite jų krūtinę viena ranka. Palenkite asmenį į priekį, kad daiktas, blokuojantis kvėpavimo takus, išeitų iš burnos, o ne judėtų toliau;
• rankos kulnu atlikite iki 5 aštrių smūgių tarp žmogaus pečių ašmenų (kulnas yra tarp delno ir riešo);
• patikrinkite, ar užsikimšimas pašalintas;
• jei ne, atlikite iki 5 pilvo stūmimų;
• nespauskite pilvo kūdikiams iki 1 metų arba nėščioms moterims.
• Norėdami atlikti pilvo spaudimą asmeniui, kuris stipriai užspringsta ir nepriklauso nė vienai iš pirmiau minėtų grupių:
• atsistokite už užspringusio žmogaus;
• padėkite rankas aplink juosmenį ir palenkite žmogų į priekį;
• suspauskite viena ranka kumštį ir padėkite jį tiesiai virš žmogaus bambos;
• kitą ranką uždėkite ant kumščio ir staigiai patraukite į vidų ir aukštyn;
• pakartokite tai iki 5 kartų;
• tikslas yra pašalinti kliūtį su kiekvienu krūtinės stūmimu, o ne būtinai atlikti visus 5.
• Jei žmogaus kvėpavimo takai vis dar užblokuoti po smūgių atgal ir pilvo stūmimo:
• skambinkite 112 ir paprašykite greitosios pagalbos. Pasakykite 112 operatoriui, kad asmuo užspringsta;
• tęskite 5 smūgių atgal ir 5 pilvo stūmimo ciklus, kol atvyks pagalba;
• po to užspringusį asmenį visada turi apžiūrėti sveikatos priežiūros specialistas, kad patikrintų, ar nėra sužeidimų ar likusių nedidelių kliūties gabalėlių.

Skendimas – pirmoji pagalba

• jei kas nors patiria sunkumų vandenyje, neikite į vandenį, nebent tai saugu. Nerizikuokite;
• kai asmuo yra sausumoje, turite patikrinti, ar jis kvėpuoja. Paprašykite, kad kas nors paskambintų 112 dėl medicininės pagalbos;
• jei jie nekvėpuoja, atidarykite kvėpavimo takus ir 5 kartus iškvėpkite prieš pradėdami CPR;
• jei asmuo yra be sąmonės, bet vis dar kvėpuoja, paguldykite jį taip, kad galva būtų žemiau už kūną ir nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą;
• toliau stebėkite pacientą, kad įsitikintumėte, jog jis nenustoja kvėpuoti ir toliau kvėpuoja įprastai.

Elektros šokas (buitinis) – pirmoji pagalba

• jei kas nors patyrė elektros smūgį, išjunkite elektros srovę iš tinklo, kad nutrūktų kontaktas tarp asmens ir elektros tinklo.
• Jei negalite pasiekti maitinimo šaltinio:
• neikite prie žmogaus ir nelieskite jo, kol neįsitikinsite, kad išjungtas elektros maitinimas;
• išjungę maitinimą ir jei asmuo nekvėpuoja, skambinkite 112, kad iškviestumėte greitąją pagalbą;
• po to kreipkitės medicininės pagalbos.

Lūžiai – pirmoji pagalba

• gali būti sunku atskirti, ar žmogui lūžęs kaulas ar sąnarys, o ne paprastas raumenų pažeidimas. Jei abejojate, traumą traktuokite kaip kaulo lūžį;
• jei asmuo yra be sąmonės arba stipriai kraujuoja, pirmiausia reikia suvaldyti kraujavimą tiesioginiu spaudimu ir atlikti CPR. Žr. aukščiau esantį skyrių apie stiprų kraujavimą;
• jei asmuo sąmoningas, užkirskite kelią tolesniam skausmui ar sužalojimui, laikykite lūžį kuo ramiau, kol jį saugiai nugabensite į ligoninę;
• jei skausmas nėra per stiprus, galite vežti juos į ligoninę automobiliu. Jei įmanoma, paprašykite vairuoti ką nors kitą, kad galėtumėte prižiūrėti kelionės metu sužeistą asmenį.
• Bet skambinkite 112, jei:
• jiems labai skauda ir jiems reikia stiprių skausmą malšinančių vaistų – kvieskite greitąją pagalbą ir nejudinkite;
• akivaizdu, kad jiems lūžusi koja – nejudinkite, o laikykite tokioje padėtyje, kurioje radote, ir kvieskite greitąją pagalbą;
• įtariate, kad jie susižeidė ar susilaužė nugarą – kvieskite greitąją pagalbą ir jų nejudinkite;
• neduokite sužeistam asmeniui nieko valgyti ar gerti, nes jam gali prireikti anestetikų (vaistų nuo nutirpimo), kai jis atvyksta į ligoninę.

Širdies smūgis – pirmoji pagalba

Širdies priepuolis yra viena iš labiausiai paplitusių gyvybei pavojingų širdies ligų Lietuvoje. Ką daryti jei ką nors ištiko širdies priepuolis:

• jei manote, kad ką nors ištiko ar buvo širdies priepuolis, skambinkite 112 ir perkelkite jį į patogią sėdėjimo padėtį.
• Širdies priepuolio simptomai yra šie:
• krūtinės skausmas – skausmas dažniausiai yra centre arba kairėje krūtinės pusėje ir gali jaustis kaip spaudimo, dūrio ar suspaudimo pojūtis;
• skausmas kitose kūno vietose – gali jaustis taip, tarsi skausmas sklinda nuo krūtinės žemyn viena arba abiem rankomis, arba į žandikaulį, kaklą, nugarą ar pilvą;
• pasodinkite žmogų ir pasirūpinkite, kad jam būtų patogu;
• jei jie gali, jiems geriausia sėdėti ant grindų sulenkus kelius ir atremti galvą bei pečius. Jei įmanoma, už jų arba po keliais padėkite pagalvėles;
• jei jie yra sąmoningi, nuraminkite juos ir paprašykite išgerti 300 mg aspirino tabletę, kad ją kramtytų lėtai (nebent žinote, kad jie neturėtų vartoti aspirino, pavyzdžiui, jei jie yra jaunesni nei 16 metų arba sako, kad yra jam alergiški);
• jei žmogus turi kokių nors vaistų nuo krūtinės anginos, padėkite juos išgerti;
• stebėkite jų gyvybinius požymius, pvz., kvėpavimą, kol atvyks pagalba;
• jei žmogui pablogėja ir praranda sąmonę, atidarykite kvėpavimo takus, patikrinkite kvėpavimą ir, jei reikia, pradėkite gaivinimą;
• skambinkite 112 ir pasakykite jiems, kad manote, kad asmeniui šiuo metu sustoja širdis (jo širdis nustojo plakti).

Apsinuodijimas – pirmoji pagalba

Apsinuodijimas gali kelti pavojų gyvybei. Dažniausios apsinuodijimo priežastys yra šios:

• prarijus toksišką medžiagą, pvz., baliklį;
• perdozavus receptinių vaistų;
• suvalgius ką nors, pavyzdžiui, laukinius augalus ir grybus;
• apsinuodijimas alkoholiu gali sukelti panašius simptomus.
• Jei manote, kad kažkas prarijo nuodingą medžiagą, skambinkite 112, kad gautumėte neatidėliotinos medicinos pagalbos ir patarimo.
• Apsinuodijimo poveikis priklauso nuo nurytos medžiagos, tačiau gali būti vėmimas, sąmonės netekimas, skausmas ar deginimo pojūtis;
• sužinokite, kas buvo praryta, kad galėtumėte pasakyti paramedikui arba gydytojui;
• neduokite žmogui nieko valgyti ar gerti, nebent sveikatos priežiūros specialistas patartų;
• nebandykite sukelti vėmimo;
• likite su asmeniu, nes jo būklė gali pablogėti ir jis gali prarasti sąmonę;
• jei laukiant atvykstančios pagalbos žmogus praranda sąmonę, patikrinkite, ar kvėpuoja, ir, jei reikia, atlikite CPR. Neatlikite gaivinimo iš burnos į burną, jei žmogaus burna ar kvėpavimo takai yra užteršti nuodais;
• nepalikite jų, jei jie be sąmonės: jie gali vemti. Tada vėmimas gali patekti į jų plaučius ir užspringti;
• jei jie vemia natūraliai, skambinkite greitosios medicinos pagalbos ekipažui – tai gali padėti nustatyti apsinuodijimo priežastį;
• jei pacientas yra sąmoningas ir kvėpuoja normaliai, paguldykite jį į atsigavimo padėtį ir nuolat tikrinkite, ar jis kvėpuoja normaliai.

Šokas – pirmoji pagalba

Čia aprašytas šoko tipas nėra tas pats, kas emocinis šoko jausmas, kuris taip pat gali atsirasti po avarijos.

• sunkaus sužalojimo ar ligos atveju svarbu stebėti, ar nėra šoko požymių;
• šokas yra gyvybei pavojinga būklė, kuri atsiranda, kai kraujotakos sistema nesugeba aprūpinti organizmo pakankamai deguonies prisotinto kraujo ir dėl to gyvybiškai svarbiems organams trūksta deguonies;
• paprastai tai atsiranda dėl didelio kraujo netekimo, tačiau taip pat gali pasireikšti po sunkių nudegimų, stipraus vėmimo, širdies priepuolio, bakterinės infekcijos ar sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos).
• Šoko požymiai yra šie:
• blyški, šalta, drėgna oda;
• prakaitavimas;
• greitas, paviršutiniškas kvėpavimas;
• silpnumas ir galvos svaigimas;
• pykinimas ir galbūt vėmimas;
• troškulys;
• žiovulys;
• dūsavimas.
• Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei pastebėsite, kad kas nors turi bet kurį iš šių šoko požymių. Turėtumėte:
• kuo greičiau paskambinkite 112 ir paprašykite greitosios pagalbos;
• gydykite bet kokius akivaizdžius sužalojimus;
• paguldykite asmenį, jei jo sužalojimai leidžia jums pakelti ir, jei įmanoma, pakelti ir palaikyti jo kojas;
• naudokite paltą ar antklodę, kad jie būtų šilti;
• neduokite jiems nei valgyti, nei gerti;
• suteikite jiems daug komforto ir užtikrintumo;
• stebėkite asmenį – jei jis nustoja kvėpuoti, pradėkite CPR ir paskambinkite 112, kad jį atgaivintumėte.

Insultas – pirmoji pagalba

• GREITAS elgesys yra svarbiausias dalykas, kurį reikia atsiminti bendraujant su insultą patyrusiais žmonėmis;
• kuo anksčiau jie bus gydomi, tuo geriau. Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
• Jei manote, kad žmogų ištiko insultas, naudokite VRKL vadovą:
• veidas – gali būti, kad veidas nukrito iš vienos pusės, žmogus negali šypsotis, nukrito burna ar akys;
• rankos – asmuo, kuriam įtariamas insultas, gali nepakelti abiejų rankų ir jų ten laikyti dėl vienos rankos silpnumo ar tirpimo;
• kalba – jų kalba gali būti neaiški arba iškraipyta, arba asmuo gali visai nekalbėti, nors atrodo, kad jis pabudęs;
• laikas – pats laikas nedelsiant skambinti 112, jei pastebėsite bet kurį iš šių požymių ar simptomų.
• Jei asmuo turėjo insulto simptomų, bet dabar jų neturi, vis tiek turėtumėte skambinti 112, nes tai galėjo būti mini insultas (taip pat vadinamas trumpalaikiu išeminiu priepuoliu arba TIA).