Erkės – tai plačiai paplitę parazitai, keliantys pavojų augintinių sveikatai, o kartais, net ir gyvybei. Erkės sukelia išties nemažai infekcinių ligų, viena dažniausių – Babeziozė. Kaip diagnozuoti šią infekcinę ligą?
Kas yra Babeziozė?
Babeziozė – tai sunki šunų, lapių, usūrinių šunų ir kitų kailinių žvėrelių liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys Babesia (Piroplasma) canis, parazituojantys eritrocituose. Babezijos yra gana stambios ir gali užpildyti visą eritrocitą. Kartais jos randamos kraujo plazmoje ir neutrofiluose. Ligos pradžioje eritrocituose būna pavienės babezijos, o vėliau jų skaičius ryškiai daugėja.
Šunų babezijas platina Dermatocentor ir Ixodes rūšių, mūsų krašte paplitusios, kraujasiurbės erkės. Užkrėstų erkių seilių liaukose būna daugybė šių parazitų. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują, bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Pažeisti eritrocitai tampa limpūs, susiklijuoja į grupeles ir užkemša kapiliarus (inkstuose, smegenyse). Kai parazitų neturinti erkė įkanda sergančiam šuniui – babezijos vėl patenka pas pernešėją ir tokiu būdu ši liga sparčiai plinta. Dažnai serga medžiokliniai ir tarnybiniai šunys, lakstantys pievose ir krūmuose, kur būna erkių. Daugiausiai sergančių mėsėdžių būna pavasarį, kai erkės masiškai puola siurbti kraujo.
Ligos eiga gali būti žaibinė (šuo greitai silpsta ar net nugaišta), ūmi ar lėtinė. Susirgus pakyla temperatūra (iki 41-42°C), šuo tampa liūdnas, blogiau ėda arba visai neėda, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos ir hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas (hemoglobinurija), kartais šunys vemia, negali tuštintis arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Šuningos kalės gali abortuoti. Negrįžtami pokyčiai vyksta ir centrinėje nervų sistemoje.
Kartu su babezioze dažnai pasireiškia ir Ehrlichia canis infekcija, kurią taip pat perneša erkės. Šunų erlichiozė pasireiškia keliomis stadijomis. Ūmioje stadijoje šunims pasireiškia karščiavimas, sumažėja apetitas ir svoris, atsiranda nosies ir akių problemos. Ūmi stadija gali praeiti savaime be gydymo per keletą savaičių, tačiau po jos vystosi poūmė stadija. Ligos požymių nesimato ir ši stadija gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Šiuo laikotarpiu gyvūnai, kurių imuninė sistema yra pakankamai stipri, gali nugalėti ligą. Silpnesniems gyvūnams išsivysto lėtinė stadija. Tokiems šunims pasireiškia depresija, karščiavimas ir svorio netekimas, jų gleivinės yra blyškios, o pilvo sritis gali būti skausminga.
Naminių augintinių sveikata yra jų šeimininkų rankose. Šeimininkai turėtų būti labai atidūs ir visuomet kreiptis į veterinarijos gydytojus, kai jų gyvūnams iškyla sveikatos problemų.
Labai svarbu gydymą pradėti nedelsiant, tik pastebėjus bet kurį iš šių požymių. Liga diagnozuojama iš kraujo tyrimo. Norint išvengti šio susirgimo, reikia stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Tam yra skirta daug įvairių preparatų – antkaklių, aerozolių bei lašelių. Vienas efektyvesnių apsaugos nuo erkių būdų – „Bayer Health Care“ kompanijos sukurti veterinariniai vaistai „Advantix“.
„Advantix“ – tai užlašinamasis ant šunų sprando odos tirpalas (veikliosios medžiagos: imidaklopridas ir permetrinas), skirtas šunų apsaugai, nes jis atbaido ir žudo erkes. Erkės negali pasimaitinti šunų, apdorotų „Advantix“ tirpalu, krauju ir todėl negali pernešti ligų. „Advantix“ tirpalo poveikis pasireiškia dviem būdais – jis arba neprileidžia erkių prie gyvūno, arba, jei erkė užlipa ant šuns, ji pasijunta labai nemaloniai ir negali įsisiurbti į odą. Erkė gali mėginti pasilikti ant šuns kailio ir odos, tačiau jai tai nepavyksta ir ji nukrenta. Šio trumpo kontakto pakanka norimam poveikiui – erkė gauna savo nuodų dozę ir ji žuva jau nukritusi nuo šuns. Dėl tokio poveikio „Advantix“ užlašinamasis tirpalas ženkliai sumažina erkių pernešamų ligų pavojų šunims. Be to, „Advantix“ tirpalas efektyviai naikina blusas ir atbaido kraujasiurbius uodus bei mašalus. Šį užlašinamąjį tirpalą labai paprasta naudoti – tiesiog reikia išspausti atitinkamo šuns svoriui dydžio pipetės turinį ant šuns odos. Detalūs naudojimo nurodymai yra išdėstyti vaisto naudojimo instrukcijoje.
Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikia kuo greičiau ištraukti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kitų skysčių, nes dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių ir tikimybė užkrėsti bus žymiai didesnė.
Šių apsauginių nuo erkių priemonių yra įvairiausių rūšių ir įvairiausių gamintojų. Apsilankę veterinarijos klinikose „VILNIUSVET“, Vilniuje, visada gausite išsamią ir kompetetingą informaciją.
