Kiekvieno gyvenimo istorija – tai tarsi knyga, kurią atsivertus galima perskaityti išsyk nematomus dalykus. Mūsų pojūčiai, ligos, skausmai gali turėti paslėptų vidinio dvasinio pasaulio prasmių. Psichoanalitinė teorija teigia, kad simptomai paprastai atsiranda dėl pasąmoninio konflikto, kurio asmenybė dėl jai pačiai būdingų priežasčių negali išspręsti.
Neišspręsta problema gali tapti neurotiniu, psichotiniu ar somatiniu (kūno) simptomu. Dažniau somatinius simptomus jaučia aleksitimiškos asmenybės. Tai tokie žmonės, kurie tiesiog negali jausti savo jausmų. Tuomet vietoje dvasios pradeda kalbėti kūnas.
Tam tikri kūno simptomai gali turėti daugiau mažiau universalias prasmes. Tarkim vidurių užkietėjimas gali reikšti tai, kad žmogui reikia sulaikyti savyje daug to, ko jis negali išreikšti (pvz. pykčio). Pykčio jausmai tokiems žmonėms gali atrodyti nepriimtini ar nešvarūs, jiems gali būti labai svarbu neišleisti iš savęs to, kas nepriimtina jiems patiems. Paprastai tai labai tvarkingi, kruopštūs ir pareigingi žmonės.
Viduriavimas gali būti susijęs su stresinėm situacijom, tarkim prieš egzaminus, svarbius lemtingus pokalbius ar pan. Tai tampa tarsi pasąmoninga dovana ar bandymu papirkti svarbius asmenis.
Pykinimas gali reikšti, kad žmogus nenori ar negali priimti į save kažko iš išorinio pasaulio, o vėmimas – jog kažkas iš savęs išmetama. Tai gali būti jausmai, sprendimai ar kas nors su kuo žmogus niekaip negali gyventi.
Kvėpavimas turi ypatingą reikšmę žmogaus gyvenime. Gimęs vaikas visų pirma įkvepia, be oro žmogus gali išgyventi vos kelias minutes. Džiaugsmas didina kvėpavimą, liūdesys mažina. Pavojaus akimirkomis kvėpavimas dažnėja ir gilėja. Nerimas dažnai jaučiamas kaip užgulimas ant krūtinės, kai sunku net įkvėpti. Kaip oda yra mūsų išorinės ribos su pasauliu, taip plaučiai bei žarnynas – vidinės. Bronchinės astmos metu – sunku iškvėpti, vargina ekspiracinis dusulys, bandymas sulaikyti savyje ne tik orą, bet ir jausmus. Ši liga tapatinama su pirmu kūdikio įkvėpimu apraudant prarastą saugumą gimstant. Sutrinka sugebėjimas emociškai ir imti, ir duoti. Tokie žmonės gali pasąmoningai netikėti, kad gali gauti tai ko jie emociškai trokšta, tarsi būtų uždrausta gedėti dėl to, kad jaučiasi nepaguodžiami. Jie rauda ne akimis, o plaučiais.
Kosulys reikalingas, kad iš kvėpavimo takų būtų pašalinami svetimkūniai. Galima užsikosėti iki vėmimo, kai reikia pašalinti tokį dalyką, kuriam kosulys per mažas. Taip gali būti atsikratoma neigiamų emocijų. Lėtinis kosulys gali būti susijęs su pykčiu ir įtūžiu, kurio neišeina išreikšti žodžiais. Springimas – gali reikšti negalėjimą kažko ką pasaulis siūlo į save priimti. Kąsnio jausmas gerklėje – tai kažkas ko žmogus negali nei nuryti, nei išspjauti.
Plaučių TBC lyginama su lėtiniu liūdesiu, nusivylimu bei nerimu dėl ateities. Gali būti būdingas labai didelis pasąmoninis meilės poreikis bei pažeidžiamumas, liūdesys jau nebesitikint jos gauti.
Alergija – gali būti žmogaus santykio su pasauliu išraiška. Niežėjimo pojūtis gali atspindėti nesaugumo jausmą, tarsi stimuliuoja tam tikriems veiksmams, lyg reiktų ruoštis gynybai. Tai gali būti užslėptų seksualinių problemų, kaltės bei baimės jausmų simbolinė išraiška. Suaugusių žmonių neurodermitas gali būti sąlygotas žemos savivertės ir su tuo susijusio savęs suvokimo santykyje su artimais žmonėmis. Žmogus laukia įvertinimo iš kitų ir kai jo negauna - tai veda į konfliktą.
Žvynelinė gali atspindėti realų ar įsivaizduojamą saugumo, sveikatos ar žmogaus praradimą. Odos paraudimo problemos paprastai rodo savo aš vertės pojūtį. Raudonis tarsi atspindi gėdos jausmą, kai žmogus save mato blogesnį ar mažesnį nei norėtų matyti.
Galvos skausmas gali būti susijęs su stipriom emocinėm reakcijom. Visų pirma, kai žmogui skauda galvą, jis galvoja apie skausmą ir tai jau savaime leidžia kuriam laikui pabėgti nuo problemos. Jis gali reikšti nenorą kažką daryti, kažkur dalyvauti, atspindėti priešiškumą bei pyktį. Nors simptomai ir turi tam tikras bendras prasmes, tačiau skirtingiems žmonėms tie patys dalykai gali turėti labai savitas reikšmes.
Kiekviena liga ar simptomas turi biologinį bei psichologinį komponentą, kurį atradus įmanoma paspartinti sveikimą.
Gyd. psichiatrė-psichoterapeutė Danutė Lovkienė
Psichoterapijos konsultacijų centras
