Švedijos parlamentas pirmadienį patvirtino vadinamąjį „gero elgesio" įstatymą, suteikiantį valdžios institucijoms įgaliojimus panaikinti migrantų leidimus gyventi šalyje dėl „blogo elgesio" – į šią sąvoką patenka mokesčių skolos, neoficialus darbas ir ryšiai su ekstremistinėmis organizacijomis. Apie tai pranešė Ynetnews.
Kokie elgesio pažeidimai gali kainuoti leidimą gyventi
Naujasis įstatymas taikomas tiek jau išduotiems leidimams gyventi, tiek tiems, kurie šiuo metu dar svarstomi. Tai reiškia, kad jo pasekmės gali paliesti platų migrantų ratą, nepaisant jų gyvenimo Švedijoje trukmės.
Pats įstatymas konkrečiai neapibrėžia, kokie veiksmai laikomi nepriimtinais. Vyriausybė kaip pavyzdžius nurodė neapmokėtas skolas, mokesčių vengimą, nusikalstamą veiklą ir sąsajas su ekstremistinėmis grupuotėmis. Ši neapibrėžta formuluotė yra vienas pagrindinių kritikų priekaištų dėl įstatymo.
Migracijos agentūra gavo nurodymą peržiūrėti leidimus. Migrantai, kurių leidimas būtų panaikintas, turi teisę apskųsti sprendimą imigracijos teismuose.
Įstatymas yra platesnės imigracijos griežtinimo politikos dalis. Švedijos centro dešinioji vyriausybė rengia šiuos pakeitimus prieš rugsėjo parlamentinius rinkimus, remdamasi išore politine Švedijos demokratų parama. Imigracijos ministras Johanas Frosselis projektą parlamentui pristatė dar kovo mėnesį.
“„Tas, kuris nesistengia elgtis teisingai, negali tikėtis likti šalyje." — Johanas Frosselis, Švedijos imigracijos ministras”
Futbolo sirgaliai ir mokestinė rizika gyvenantiems Švedijoje
Sporto žurnalistas ir lažybų industrijos ekspertas Martynas Norvilas, stebintis futbolo sirgalių įpročius didžiųjų turnyrų metu, atkreipia dėmesį į vieną praktinę šio įstatymo pasekmę, kuri gali likti nepastebėta.
Norvilas pastebi, kad nemaža dalis sirgalių per stambiausius futbolo čempionatus seka Pasaulio taurės lažybų prognozes kaip laisvalaikio užsiėmimą. Jo vertinimu, lietuviai, gyvenantys Švedijoje, turėtų atidžiai įsitikinti, kad bet kokios iš tokios veiklos gautos pajamos yra deklaruojamos ir atitinka vietos mokesčių taisykles.
“„Įstatymas aiškiai įvardija mokesčių vengimą ir nedeklaruotas pajamas kaip veiksnius, kuriuos Migracijos agentūra gali vertinti peržiūrėdama leidimus. Tai nereiškia, kad laisvalaikis yra draudžiamas – tai reiškia, kad finansinės jo pasekmės turi atitikti Švedijos teisę."”
Kadangi įstatymas taikomas ir jau turimiems leidimams, net seni gyventojai negali manyti, jog šis klausimas jų neliečia.
Skundų įstatymas praėjo dviejų balsų persvara
Kartu su „gero elgesio" įstatymu parlamentas vos vienu balsavimu patvirtino ir kitą teisės aktą – vadinamąjį skundų (pranešimų) įstatymą. Jo priėmimas buvo itin nedidelis: 174 balsai prieš 172.
Pagal naująjį įstatymą daugelis viešojo sektoriaus darbuotojų įpareigojami pranešti apie asmenis, kuriais įtaria esant šalyje nelegaliai. Tačiau įstatymas numato aiškias išimtis: mokytojai, gydytojai ir socialiniai darbuotojai nuo šios pareigos atleidžiami. Tuo tarpu mokesčių inspekcijų, užimtumo tarnybų ir socialinio draudimo įstaigų darbuotojai privalo pranešti apie sutiktus asmenis, kurių teisinį statusą abejoja.
Ši skirtis rodo, kad įstatymų leidėjai sąmoningai stengėsi apsaugoti sveikatos priežiūros ir švietimo institucijų santykį su pažeidžiamais asmenimis, tačiau administracinės tarnybos tokios išimties negavo.
Opozicija ir teisininkai: įstatymas atveria erdvę savivalei
Opozicinės partijos ir teisių gynybos organizacijos suabejojo abiejų įstatymų pagrįstumu. Pagrindinė kritika dėl „gero elgesio" įstatymo yra ta, kad jis leidžia priimti sprendimus dėl gyvenimo šalyje remiantis nebaudžiamaisiais veiksmais, kurie nėra aiškiai apibrėžti kaip neteisėti.
Stokholme įsikūrusi teisių gynybos organizacija Civil Rights Defenders įspėjo, kad įstatymas sukuria nepriimtiną neapibrėžtumą:
“„'Gero elgesio' įstatymas palieka žmones neaiškumoje, kokie jų veiksmai ar išsireiškimai gali būti panaudoti prieš juos." — Civil Rights Defenders”
Kritikai taip pat perspėja, kad skundų įstatymas gali paskatinti rasinį profiliavimu grįstą stebėjimą ir padidinti baimės atmosferą tarp migrantų bendruomenių, neigiamai veikdamas jų fizinę ir psichinę sveikatą.
Malmö universiteto tarptautinės migracijos tyrėjas Jacobas Lindas skundų įstatymo priėmimą įvertino itin griežtai:
“„Tai žiauri, neveiksminga politika, kuri atveria Pandoros skrynią su skundimosi kultūra – autoritarinių valstybių požymiu. Šis balsavimas turės niokojančių pasekmių nelegaliems migrantams, kurie bus dar labiau nustumti į visuomenės pakraštį, kai jų teisių prieinamumas bus apribotas." — Jacobas Lindas, Malmö universiteto tyrėjas”
Vykdymas pradedamas prieš rugsėjo rinkimus
Migracijos agentūrai jau duotas mandatas pradėti peržiūrėti turimus leidimus. Tai reiškia, kad vykdymas nėra teorinis: procedūros jau aktyvuotos. Rugsėjį Švedijoje vyksiančių parlamentinių rinkimų kontekstas rodo, kad imigracijos politika bus vienas pagrindinių politinės kampanijos akcentų, o valdančioji koalicija neturi intencijų švelniniti naujų reikalavimų. Lietuviai ir kiti užsienio piliečiai, gyvenantys Švedijoje, turėtų jau dabar atidžiai įvertinti, ar visas jų finansinis gyvenimas atitinka Švedijos mokesčių ir darbo teisės reikalavimus.
