Tinkamai įrengta ir prižiūrėta veja - tai pagrindinis sutvarkytos sodybos akcentas. Įmonės UAB "Madaris" specialistai, teikiantys aplinkos tvarkymo ir apželdinimo, vejos, gėlynų ir želdynų įrengimo ir priežiūros paslaugas, išdėsto nuo ko reikėtų pradėti, jei nusprendėte įsirengti veją savarankiškai.
Verta žinoti, kad vejos įrengimo būdas, sėjamų žolių rūšys ir priežiūra priklauso nuo jos paskirties. Paprastai skiriamos trijų rūšių vejos: dekoratyvinės, paprastos ir specialios. Dekoratyvinė veja – tai puošni, tolygiai žalios spalvos, labai tanki siauralapių žolių veja, kuria dažniausiai tik grožimės vaikščiodami takeliais. Ji nelabai atspari trypimui, reikalauja kruopščios priežiūros, tręšimo, laistymo, kovos su piktžolėmis, reguliaraus pjovimo. Paprasta veja, kurioje ilsėsitės ar žaisite, turi būti atspari trypimui. Čia sėjamos žolės kiek platesniais, šiurkštesniais lapais. Ją galima rečiau šienauti ir į kiekvieną žydintį augalėlį nežiūrėsime kaip į priešą. Ten, kur veja bus smarkiau trypiama, galima įrengti kietą skaldos pagrindą. Tokia speciali veja nebijo net kartais pravažiuojančio automobilio ratų.
Dirvos paruošimas
Veja gerai neaugs nei susmegusioje, statybos metu smarkiai sutryptoje vietoje, nei sunkioje, molingoje dirvoje. Todėl bent jau viršutinį dirvos sluoksnį reikia pagerinti. Vejai skirtą plotą rūpestingai perkaskite, išrinkite visas piktžoles, akmenis, šiukšles. Patogiausia šį darbą rudenį, nes tuomet iki sėjos liks pakankamai laiko kovoti su piktžolėmis, be to, per žiemą supurenta žemė susigulės. Ant grubiai sukastos sunkios dirvos rudenį galima užpilti durpių arba pelenų, kuriuos pavasarį sumaišysime su dirva. Jei dirva skurdi, į 10-ies centimetrų storio paviršinį sluoksnį įterpkite perpuvusio komposto. Į sunkią, molingą dirvą galima įterpti smėlio (100 m2 – 1-3 m3 smėlio). Tokioje dirvoje žolių šaknys gaus daugiau oro, be kurio jokia veja negali gyvuoti.
Kai po plonu ariamosios žemės sluoksniu yra žvyras arba smėlis, vasarą veja gelsta, o kartais ir žūsta. Šiuo atveju reikia pasirūpinti, kad geros dirvos sluoksnis būtų 25-30 centimetrų storio. Aišku, lengviausia išeitis – užvežti juodžemio. Jei tokios galimybės nėra, dirvą galima pagerinti molinga žeme, kompostu ir durpėmis.
Prieš įrengiant veją, reikia nustatyti dirvožemio rūgštingumą. Tinkamiausia dirva, kurios pH 6,5-7. Per rūgščią dirvą būtina kalkinti. Prieš sėją būtina išlyginti visus ploto nelygumus. Jei dirva paruošiama rudenį, o sėjama pavasarį, ploto sutankinti nebereikia, nes žemė per žiemą gerai susiguli. Tankinant šviežiai sukastą dirvą, nenaudokite jokių didelių svorių. Užtenka prie kojų prisitaisyti nedideles lenteles ir keletą kartų pereiti visą plotą Trypti reikia sausą arba vos drėgną dirvą. nes sutrypus šlapią dirvą, ji vėl iškils. Trypiant išryškėjusius įdubimus reikia už lyginti prieš sėją. Dirva turi būti sutankinta taip, kad vaikštant įsispaustų ne daugiau kaip 0,5 centimetro.
Geriausia veją sėti anksti pavasarį, kai sėklos dygdamos naudoja žiemą susi kaupusią drėgmę. Jei nėra galimybės veją nuolat laistyti, vėlesnės sėjos birželį ar liepą reikėtų vengti Kiek palankesnes sąlygos sėjai yra rugpjūtį arba rugsėjį, kai iškrenta palyginti daug kritulių dirva būna šilta – sėklos sudygsta gana greitai. Sėjant rudenį, reikia numatyti, kad prieš žiemą veją bent vieną kartą galima būtų nušienauti.
Paprastai vejai užsėti reikia 20-30 g/m2 sėklų. Kai sėklos senesnės ir nelabai daigios, reikia sėti tankiau, sėklų daigumą patikrinti labai paprasta: ant vandeniu sudrėkinto popieriaus paberkite truputį sėklų, pridenkite jas stiklu (normalioje kambario temperatūroje sėklos sudygsta per savaitę) ir palyginkite sudygusių ir nesudygusių sėklų kiekį. Kad tolygiai pasėti būtų lengviau, 1 m2 skirtą sėklų kiekį pažerkite ant popieriaus ir nustatykite sėjimo tankumą.
Sėjama nevėjuotą dieną, vakare. Sėjant sėklas reikia nuolat inde permaišyti, nes smulkiosios subyra apačią. Sėklos beriamos kryžmai dviem kryptimis. Vejos pakraščiuose padaroma siaura negili vagutė, į kurią sėjame tankiau – taip paryškinama vejos riba Pasėtos sėklos į dirvą terpiamos grėbliu: trumpais smūgiais sėklos sumaišomos su viršutiniu žemės sluoksniu, visą plotą pereinant du kartus statmenomis viena kitai kryptimis (jokiu būdu negalima grėbstyti pirmyn ir atgal). Ši darbą palengvinsite, jei naudosite „ežį“ – volą su daugybe dantukų. Gerai įterpus, paviršiuje lieka labai mažai sėklų. Tai labai svarbu, nes jei liks daugiau, paukščiai jas sules.perfect-cut-lawn-349x250
Kitas būdas – sėklas užberti plonu durpių ar smulkios žemės sluoksniu (durpės ypač naudingos, nes jos sulaiko drėgmę). Geriausias sėjos gylis – 0,5-1 centimetro. Galiausiai visą užsėtą plota reikia suspausti. Tam tinka lengvas volas. 
Mažesnius plotus galima suspausti lentomis: prie padų pririšus dvi 50×20 centimetrų lenteles, kelis kartu pereinama per užsėtą plotą. Iki pat sėkloms sudygstant dirvą būtina nuolat drėkinti. Reikia žiūrėti, kad sėklos nebūtų išplautos. Ypač atsargiai laistoma šlaite. Jei didesnių liūčių metu sėklos visgi išplaunamos, reikia užsėti iš naujo. Žolei sužaliavus, išplovimo pavojus sumažėja. Įvairių žolių sėklos dygsta nevienodai. Greičiausiai prasikala daugiametė svidrė, kuri priklausomai nuo oro sąlygų, pasirodo jau po 8-14 dienų. Kitos žolės sudygsta vėliau, po 3 savaičių. Todėl neskubėkite sėti papildomai, nes taip tik pabloginsite mišinio sudėtį ir bereikalingai suspausite dar nespėjusias sudygti sėklas.
Netręškite tik ką prasikalusios žolės, nes švelnios, jaunos šaknelės yra labai jautrios ir jas lengvai galima nudeginti. Po pirmojo šienavimo veją galima patręšti silpnu trąšų tirpalu. Sausomis trąšomis tręšiama tik subrendusi veja ir tuojau pat palaistoma.
Kova su piktžolėmis
Nėra tokios dirvos, kurioje nebūtų piktžolių. Kaip ąžuolyne auga ne vien tik ąžuolai, taip ir vejoje rasime įvairiausių žolių. Sename dirvone, kur piktžolių nedaug, viename kvadratiniame metre galima rasti 10-30 tūkstančių, labai pikto žolėtame – iki 300 tūkstančių piktžolių sėklų. Gavę pakankamai oro, drėgmės ir šviesos, jos sudygsta kartu su pasėta žole arba dar anksčiau. Be to, piktžolių sėklas gali užnešti vėjas, lietus ar net žoliapjovės pjauti. Efektyviausia kovos priemonė – tinkamas tręšimas ir nuolatinė priežiūra. Dauguma piktžolių vienmetės, nepakenčia šienavimo, ir, jei neleisite subrandinti sėklų, jos pačios greitai išnyks. Gausiau tręšiant azotinėmis trąšomis, susidaro anki gazoninių žolių velėna, neleidžianti piktžolėms nei dygti, nei augti.
Pjovimas
Labai svarbu vejas tinkamai nupjauti. Daugelio šalių mokslininkų nuomone, žemyniniam klimatui geriausia ir ištvermingiausia 3 centimetrų aukščio veja. Ji pjaunama tada, kai žolė užauga iki 5 centimetrų, t. y. nupjaunamas viršutinis trečdalis. Žolė per vegetaciją auga nevienodai, todėl veja pjaunama prisitaikant prie žolės augimo intensyvumo.
Gegužę ir birželį, kai žolė auga greičiau, veją, nepadarant jai didelės žalos, galima kartais nukirpti ir iki 2 centimetrų. Vidurvasarį, kai oras sausesnis, geriau palikti aukštesnę (iki 5 cm) žolę, taip pjaunant paliekama pakankama lapų masė augimui paspartinti, be to, neperdžiūsta žemė. Dekoratyvinė veja, kuri vėliau bus nupjaunama iki 1-1,5 centimetrų aukščio, pirmuosius kartus nupjaunama iki 3 centimetrų, kad sustiprėtų ūgliai ir šaknų sistema. images1
Jei dirva labai puri, naudinga jauną veją po pirmųjų trijų nupjovimų prispausti lengvu volu, taip apsaugosite išpešiotą žolę nuo išdžiūvimo. Vėliau voluoti nebereikia, nes dirva gali per daug susispausti, ir oras sunkiau pasieks šaknis.
Vejos atnaujinimas
Kai veja suauga į tankų kilimą, retkarčiais ją reikia vėdinti, nes pro labai suspaustą dirvos paviršių sunkiai susigeria vanduo, nepatenka oro prie žolių šaknų. Senesnę sutryptą veją core-aerator1galima atgaivinti ajeravimo šakėmis tuščiaviduriais dantimis šakes įbedus į žemę iki 6 centimetrų gylio, išimami žemės gabalėliai, kad vėdinimo efektas ilgiau išsilaikytų, duobutės užpildomos smėliu (1 m2 vejos užtenka 48-60 duobučių).
Jei nupjauta žolė nesugrėbiama, vejos paviršius per ilgą laiką susivelia, žolė pradeda blogiau augti. Geriausia veją „iššukuoti“ specialiu grėbliu su statmenai pjaunančiais aštriais dantimis, taip ne tik pašalinama sudžiūvusi žolė, bet kartu vertikaliai perpjaunamos žolių šaknys ir sužadinamas naujų stiprių atžalų augimas. Išrautą žolę būtina sugrėbti ir sukompostuoti. Po tokios procedūros veja iš pradžių atrodo nepatraukliai, tačiau žolė greitai atauga ir po poros savaičių džiugina šviežia žaluma.
Drėkinimas
S
akoma, kad gero niekada nėra per daug, tačiau laistant veją – priešingai. Kai vandens ne per daug, žolių šaknys skverbiasi gilyn ir prasidėjus sausrai visada ras pakankamai drėgmės. Per gausiai laistoma veja suminkštėja ir sausros metu nukenčia. Veją laistyti reikia tik tada, kai žemė pasidaro sausa, bet neperdžiūna. Nenaudingas ir nedidelis paviršiaus pašlakstymas. Laistant 1 m2 vejos turėtų tekti 10-15 litrų vandens. Jei turite įsirengę specialią laistymo sistemą, tą patį vejos plotą reikia drėkinti apie 40 minučių. Laistyti geriausia vakare, nes tada vandens išgaruoja mažiausiai.
O jei vis dėlto vejos įrengimą norite patikėti specialistams, kad galėtumėte ilgai džiaugtis gražiai suaugusia, vešlia, atsparia mindžiojimui, bei piktžolėms veja, rekomenduojame įmonę UAB "Madaris", kurioje dirba tik patyrę atestuoti specialistai ir mechanizatoriai. Bendrovė įsikūrusi Klaipėdoje, bet paslaugas teikia visame vakarų Lietuvos regione. Įmonė atlieka paruošiamuosius statybos ir aplinkos tvarkymo darbus, turi patirties su sudėtingomis sąlygomis įrengiamais objektais: vejų įrengimas stačiuose šlaituose, kai reikalingos papildomos medžiagos, tokios kaip geotekstilė ar kitos priemonės padedančios apsaugoti šlaitus nuo nuošliaužų.
UAB "Madaris"specialistai visada noriai pakonsultuos ir patars visais, su bendrovės atliekamais darbais susijusiais klausimais.
