Valstybinė darbo inspekcija: Ką svarbiausią žinoti tampant darbdaviu (įmonės vadovu). Darbdaviu gali būti: • fizinis asmuo, jei jis pilnametis ir jo teisės, susijusios su veiksnumu, nėra apribotos įstatymų nustatyta tvarka; • juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio) gali tapti darbdaviu tik tada, kai įgyja darbinį teisnumą ir veiksnumą, t. y. nuo jo įsteigimo momento.
Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys.
Darbuotoju gali būti asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, kuriam sukako šešiolika metų. Išimtis nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo ypatumus reglamentuoja Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-502).
Darbdavys turi būti atestuotas
Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, o vėliau – ne rečiau kaip kas 5 metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reglamentuoja Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 64-2569). Darbdavių atestavimo tvarką reglamentuoja Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2007, Nr. 37-1365, nauja redakcija Žin., 2013, Nr.17-827). Darbdavys turi savarankiškai arba mokymo įstaigoje pasirengti žinių tikrinimui (atestavimui) pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens mokymo programą (valstybinis kodas 260086210).
Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką (reglamentuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575 (Žin., 2011, Nr. 69-3307), darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti pats darbdavys. Tokiu atveju, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1 – 287/V-611 (Žin., 2011, Nr. 76-3683), jis mokosi ir pasirengia žinių tikrinimui (atestavimui) pagal Įmonės vadovo, vykdančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą (valstybinis kodas 360086217).
Informacija apie mokymo įstaigas, kurios moko ir atestuoja darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, pateikiama interneto svetainėje adresu www.aikos.smm.lt, rubrikoje AIKOS/Studijų ir mokymo programų paieška, įvedus mokymo programos valstybinį kodą.
Darbdavys turi užtikrinti darbuotojui saugias ir jo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:
• įvertinti profesinę riziką ir nustatyti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose;
• nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
• organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą; pagal faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias saugos priemones naudoti, pirmenybę teikiant kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms; diegti saugius darbo bei technologijos procesus; darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus; įrengti buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas.
Norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti visus rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais. Siekiant šio tikslo, svarbiausia nuolat stebėti riziką.
• Darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neapmokyti saugiai dirbti (arba neįsitikinta, kad geba saugiai dirbti) ir neinstruktuoti. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje turi nustatyti įmonės vadovas (Instruktavimo tvarkos nustatymo ūkio subjekto metodines rekomendacijas galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt, rubrikoje Metodinės rekomendacijos).
• Atsižvelgiant į įmonės ekonominę veiklą ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo funkcijoms vykdyti turi būti paskirtas vienas ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar (ir) sudaryta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo. Šias funkcijas gali atlikti ir įmonės vadovas.
• Darbuotojai turi būti nuolat informuojami, su jais konsultuojamasi visais su darbo sąlygomis susijusiais klausimais.
• Būtina nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Asmuo, kurį ketinama įdarbinti, turi darbdaviui pateikti šiuos dokumentus:
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą;
• išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, jei darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle.
Jei prieš įdarbinant norima patikrinti, ar asmuo šiam darbui tinka Lietuvos darbo įstatymai numato darbdaviui galimybę nustatyti įdarbinamam asmeniui bandomąjį laikotarpį iki 3 mėnesių. Tačiau net ir tokiu atveju su šiuo asmeniu turi būti sudaryta darbo sutartis. Prieš dieną jai įsigaliojant, apie naują darbuotoją turi būti pranešta “Sodrai”. Bandomojo laikotarpio trukmė ir sąlygos aptariamos darbo sutartyje.
Priešingu atveju toks darbas laikytinas nelegaliu ir už jį gresia administracinė atsakomybė - bauda nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Jei bandomuoju laikotarpiu darbuotojas pasirodo netinkamas, jis gali būti atleidžiamas pagal Darbo kodekso 107
straipsnį.
Kokiu dokumentu įforminamas asmens įdarbinimo faktas?
Prieš leidžiant įdarbintam asmeniui dirbti, privaloma su juo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Jos pavyzdinė forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-412). Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai. Darbo sutartyje turi būti aptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbovietė (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinis padalinys ir kt.), darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), darbo užmokestis bei kitos darbo sutarties sąlygos.
Sudaręs darbo sutartį, darbdavys apie tai turi pranešti “Sodrai” ne vėliau kaip prieš dieną prieš jai įsigaliojant. Priešingu atveju, tokie darbo santykia laikytini nelegaliu darbu
Kokios gali būti darbo sutartys?
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Atsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį bei jo atlikimo būdą.
Darbo sutartis gali būti kelių rūšių:
• Neterminuota darbo sutartis. Tai darbo sutartis, sudaryta neterminuotam laikotarpiui.
• Trumpalaikė darbo sutartis. Ši sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Trumpalaikė darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Trumpalaikė darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Kada ir kaip sudaroma ši sutartis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690).
• Terminuota darbo sutartis. Ji sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys (Darbo kodekso 109 straipsnis).
• Antraeilių pareigų darbo sutartis. Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Antraeilių pareigų darbo sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690).
• Nuotolinio darbo sutartis. Ši sutartis yra sudaroma, kai darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose jam priimtinose vietose, t.y. ne darbovietėje (pavyzdžiui, siuvimo paslaugos, informacinių technologijų administravimas ir t.t.). Tokiu būdu atliekamo darbo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043
„Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690).
Koks gali būti darbuotojų darbo laikas?
• Įprastas darbo laikas (visas darbo laikas): 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.
• Sutrumpintas darbo laikas: iki 39 valandų per savaitę. Tokiu režimu privalomai dirba asmenys iki aštuoniolikos metų; asmenys, dirbantys naktį; darbuotojai, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa – jų darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai: „Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“, (2003-09-30, Nr. 1195; Žin., 2003, Nr. 93-4205), „ Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (2003-12-29, Nr. 138; Žin., 2003, Nr. 13-502), „Dėl Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2006-06-09, Nr. 568; Žin., 2006, Nr. 67-2460).
• Ne visas darbo laikas: jei darbuotojas dirba trumpesnį darbo laiką, pavyzdžiui, 1 valandą per dieną.
Darbuotojui taip pat gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį (pvz., mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius, o kai kuriais teisės aktų nustatytais atvejais – per metus). Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo dienos (pamainos) trukmė – 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja Darbo kodekso 149 straipsnis.
Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (Žin., 2003, Nr. 48-2120).
Kaip apskaitomas darbuotojų darbo laikas?
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo laiko paskirstymas žymimas darbo grafike. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku.
Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo, o įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas. Darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo nustatyta tvarka. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma ir pildymo tvarkos aprašas patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 (Žin., 2004, Nr. 18-528).
Darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis bei kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymas į šį žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 litų iki 5 tūkst. litų.
Kokia tvarka darbuotojams yra suteikiamos kasmetinės atostogos?
Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus - bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Kasmetinių atostogų eilės sudarymo tvarka gali būti įtvirtinta lokaliniame teisės akte, ji gali būti įgyvendinama sudarant darbuotojų atostogų grafiką ar žodine forma, kuri yra galiojanti ir teisėta, jei atitinka šalių tikrąją valią. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais (Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei nėra susitarta konkrečiai dėl kasmetinių atostogų suteikimo datos ir nesuderintas kasmetinių atostogų grafikas, tai kasmetinių atostogų laikas derinamas šalių susitarimu.
Ar reikalingas darbuotojui darbo pažymėjimas?
Sudaręs su darbuotoju darbo sutartį darbdavys įteikia darbuotojui darbo pažymėjimą ne vėliau kaip iki darbo pradžios. Šio darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 „Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 40-1822).
Ar darbdavys privalo parengti darbo tvarkos taisykles?
Tokios taisyklės nėra privalomos, tačiau atsižvelgiant į jų paskirtį (darbo tvarkos taisyklėse nustatoma suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarka, taip pat nurodomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga bei kiti darbdavio nustatyti darbo drausmės reikalavimai) būtų tikslinga jas turėti, jei ateityje dėl darbo funkcijų ar drausmės kiltų su darbuotoju konfliktų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojui darbo tvarkos taisyklės bus privalomos tik tada, kai šis su jomis bus supažindintas pasirašytinai.
Kokius registracijos žurnalus yra būtina turėti?
• Darbo sutarčių ir darbo pažymėjimų registravimo žurnalus. Sudaryta darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi, darbdavys įteikia darbuotojui jo darbo pažymėjimą. Darbuotojas, gaudamas naują arba keičiamą darbo pažymėjimą, pasirašo įmonės darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale, už kurio tvarkymą atsakingas darbdavys. Darbo sutarčių registravimo taisyklės ir darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 (Žin., 2003, Nr. 40-1822).
• Sveikatos tikrinimo grafiką. Darbdaviui, remiantis Darbo kodekso 265 straipsnio 5 dalimi, yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su sveikatos priežiūros įstaiga, bei kontroliuoti, kaip laikomasi šio grafiko. Minimą sąrašą darbdavys sudaro vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 (Žin., 1999, Nr. 41-1294, nauja redakcija Žin., 2002, Nr.73-3127, aktuali redakcija 2010-07-01) „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365). Taigi, darbdaviui nėra numatyta pareiga turėti sveikatos tikrinimo registravimo žurnalą. Tačiau įtvirtinta pareiga sudaryti darbuotojų, kuriems privalomas sveikatos tikrinimas, sąrašą bei šių darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo grafiką, su kuriuo darbuotojai turi būti supažindinti pasirašytinai.
Svarbiausi dokumentai:
• Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569, aktuali redakcija nuo 2013-03-23 iki 2013-08-19);
• Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170, aktuali redakcija nuo 2011-12-15 iki 2013-08-13);
• Profesinės rizikos vertinimo nuostatai (Žin., 2012, Nr. 126-6350);
• Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin., 2011, Nr. 76-3683, įsigaliojo nuo 2012-01-01);
• Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas (Žin., 2012, Nr. 96-4944);
• Darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo,
nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarka (Žin., 2003, Nr. 40-1822, aktuali redakcija nuo 2006-09-21, pakeitimas Žin., 2006, Nr. 102-3948);
• Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai (Žin., 1998, Nr. 44-1224, pakeitimas Žin., 2005, Nr. 66-2383);
• Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai (Žin., 2008, Nr. 10-362, pakeitimas Žin., 2009, Nr. 61-2435);
• Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (Žin., 2000, Nr. 3-88, pakeitimai Žin., 2002, Nr. 90-3882, pakeitimas Žin., 2005, Nr. 125-4452);
• Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai (Žin., 2011, Nr. 69-3307, įsigaliojo nuo 2011-06-08);
• Darbo sutarties pavyzdinė forma (Žin., 2003, Nr. 11-412, aktuali redakcija nuo 2011-12-01, pakeitimas Žin., 2011, Nr. 123-(Žin., 2003, Nr. 11-412).
Valstybinė darbo inspekcija konsultuoja:
pirm.-ketvirt.: nuo 9 val. iki 16 val., penkt.: nuo 9 val. iki 15 val; pertrauka – nuo 12 val. iki 13 val. (8 5) 213 9772. Taip pat galite siųsti elektroninius paklausimus, kurių formą rasite interneto svetainėje www.vdi.lt
Valstybinė darbo inspekcija: Ką svarbiausią žinoti tampant darbdaviu (įmonės vadovu); www.vdi.lt
Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai 2013 m.: Darbo ir civilinis kodeksai, laikinojo įdarbinimo įstatymas, mokslo ir studijų įstatymas, sezoninio darbo reglamentavimas, darbo sutarčių sudarymas, darbo sutarties nutraukimas, tarnybinių komandiruočių išlaidos ir apmokėjimo tvarka, atostogų trukmė, minimalaus darbo užmokesčio didinimas, darbo sutarties pavyzdinė forma ir kt.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas 2002.06.04
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 2000.07.18
Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas 2011.05.19
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 2009.04.30
Nutarimas „Dėl sezoninio darbo“ 1994.03.07
Nutarimas „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ 2003.08.19 1043
Nutarimas „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2004.11.03
Vyriausybės Nutarimas „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 2012.12.19
Nutarimas „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“ 2009.08.19
Nutarimas „Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“ 2003.04.22
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas 2001.03.20
Vyriausybės Nutarimas „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ 2003.01.28
