Skausmas yra vienas dažniausių signalų, kad organizme vyksta pokytis. Kartais jis atsiranda po didesnio fizinio krūvio, nepatogios miego padėties, ilgesnio sėdėjimo ar net streso. Tokiais atvejais žmogus dažnai pasirenka paprasčiausią kelią: palaukti kelias dienas ir tikėtis, kad nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Iš tiesų dalis lengvų maudimų ar raumenų įtampos gali sumažėti be specialaus gydymo, tačiau ne kiekvienas skausmas turėtų būti ignoruojamas.
Kada skausmas jau yra ženklas kreiptis pagalbos?
Į kineziterapeutą verta kreiptis tada, kai skausmas nepraeina per kelias dienas arba nuolat sugrįžta. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į skausmą, kuris trukdo vaikščioti, sėdėti, dirbti, miegoti ar sportuoti. Jeigu žmogus pradeda vengti įprastų veiklų, nes bijo, kad vėl suskaus, tai jau rodo, kad organizmas nebesusitvarko pats.
Dažna klaida yra laukti tol, kol skausmas tampa stiprus. Tuomet problema dažnai būna įsisenėjusi, o atsistatymas užtrunka ilgiau. Pavyzdžiui, lengvas peties maudimas pradžioje gali pasireikšti tik keliant ranką aukščiau galvos, tačiau vėliau gali trukdyti apsirengti, vairuoti ar miegoti ant šono. Kelio skausmas po bėgimo iš pradžių gali atrodyti nereikšmingas, tačiau kartojantis krūviui jis gali apriboti net paprastą lipimą laiptais.
Nugaros ir kaklo skausmas: dažna šiuolaikinio gyvenimo problema
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios žmonės ieško specialisto pagalbos, yra nugaros arba kaklo skausmas. Ilgas sėdėjimas, darbas prie kompiuterio, mažas fizinis aktyvumas ir įtampa dažnai lemia raumenų disbalansą. Kūnas prisitaiko prie padėties, kurioje praleidžiama daugiausiai laiko, todėl ilgainiui vieni raumenys tampa per daug įsitempę, o kiti silpnėja.
Kineziterapeutas Vilniuje gali įvertinti, ar nugaros skausmas susijęs su judesių kontrole, raumenų ištverme, klubo sąnarių judrumu, kvėpavimo įpročiais ar kitais veiksniais. Toks vertinimas leidžia parinkti ne atsitiktinius pratimus, o konkrečiai žmogaus situacijai tinkamą programą.
Kodėl savarankiški pratimai ne visada padeda?
Internete galima rasti daugybę pratimų nugarai, kaklui, keliams ar pečiams. Dalis jų tikrai gali būti naudingi, tačiau problema ta, kad žmogus ne visada žino, kokia yra tikroji jo skausmo priežastis. Tas pats pratimas vienam gali padėti, o kitam sustiprinti nemalonius pojūčius.
Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad jam reikia daugiau tempimo pratimų, nors iš tiesų problema yra ne raumenų trumpumas, o silpna judesių kontrolė. Kitas gali stiprinti pilvo raumenis, bet atlikti pratimus taip, kad dar labiau apkrautų juosmeninę nugaros dalį. Todėl svarbu ne tik pats pratimas, bet ir jo atlikimo technika, intensyvumas, dažnumas bei tinkamas progresas.
Kineziterapija po traumų ir operacijų
Po traumų ar operacijų kineziterapija dažnai tampa būtina atsistatymo dalimi. Vis dėlto kai kurie žmonės galvoja, kad pakanka palaukti, kol audiniai sugis. Tačiau sugijimas ir funkcijos atgavimas nėra tas pats. Sąnarys gali būti nebeskausmingas ramybėje, bet judesio amplitudė, raumenų jėga, koordinacija ir stabilumas gali likti neatsistatę.
Jeigu po čiurnos patempimo žmogus per greitai grįžta prie aktyvios veiklos, padidėja pakartotinės traumos rizika. Po kelio operacijos svarbu palaipsniui atkurti judrumą, raumenų aktyvumą ir taisyklingą eiseną. Po peties traumos būtina ne tik išlaukti, bet ir nuosekliai grąžinti judesį.
Ką žmogus gauna apsilankęs pas kineziterapeutą?
Pirmo vizito metu dažniausiai atliekamas išsamus įvertinimas. Specialistas išklauso nusiskundimus, įvertina judesius, laikyseną, raumenų jėgą, sąnarių judrumą ir tai, kokiose situacijose skausmas atsiranda. Tai padeda susidaryti aiškų vaizdą, kas gali lemti problemą.
Tuomet sudaromas individualus planas. Jis gali apimti pratimus, judesių korekcijas, darbo vietos ar kasdienių įpročių rekomendacijas, krūvio reguliavimą ir grįžimą prie fizinės veiklos. Kai kuriais atvejais taikomos ir manualinės technikos, tačiau ilgalaikiam rezultatui svarbiausia yra aktyvus žmogaus dalyvavimas.
