Atliekant auditą laikytasi nuostatų, kad šilumos vartotojai turi turėti teisę laisvai pasirinkti jiems priimtiną šilumos punktų prižiūrėtoją ir kad būtų suteikta galimybė dalyvauti rinkoje visiems potencialiems šios paslaugos teikėjams.
Šilumos ūkio įstatymas draudžia šilumos tiekėjams gyvenvietėse, kur Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius viršija 150 tūkst., būti ir šilumos punktų prižiūrėtojais. Taigi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai, kurie sudaro maždaug 50 proc. besinaudojančių CŠT paslaugomis šalies gyventojų, negali šilumos tiekėjo pasirinkti šilumos punkto prižiūrėtoju. Taip šilumos vartotojai suskirstomi į dvi nelygiavertes grupes pagal jų gyvenamąją vietą.
Viena iš priežasčių, kodėl uždrausta šilumos tiekėjams būti ir šilumos punktų prižiūrėtojais, buvo įtarimas, kad jie dominuoja rinkoje ir piktnaudžiauja, turėdami galimybę nuotoliniu būdu reguliuoti šilumos punktų darbo režimą, ir tiekia vartotojams perteklinę šilumą. Auditorių ir savivaldybių specialistų nuomone, padidėjusi rizika atsiranda tada, kai šilumos tiekėjas yra ir kuro tiekėjas arba susijęs su kuro tiekėjais.
Pažymėtina, kad ne visur, kur šilumos tiekėjams nedraudžiama būti šilumos punktų prižiūrėtojais, jie dominuoja priežiūros paslaugų rinkoje.
Nuo 2011 m. iki 2014 m. Šilumos ūkio įstatymas buvo kelis kartus koreguotas ir šių keitimų tendencijos – ribojimo šilumos tiekėjams būti ir šilumos punktų prižiūrėtojais mažinimas:
- Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d., buvo numatyta, kad šilumos tiekėją pasirinkti šilumos punkto prižiūrėtoju gali tik mažiau kaip 50 tūkst. gyventojų turinčių gyvenviečių daugiabučių namų bendrasavininkiai.
- Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 5 d., šis skaičius buvo padidintas iki 150 tūkst. gyventojų.
- Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 1 d., šilumos tiekėjui buvo leista būti ir šilumos punkto prižiūrėtoju, jei jis neteikia šilumos tam namui.
Auditorių nuomone, kurią patvirtino ir savivaldybių, šilumos tiekėjų, šilumos punktų prižiūrėtojų specialistai, perteklinės šilumos tiekimo rizikos būtų buvę galima išvengti, ne pašalinant šilumos tiekėjus iš šilumos punktų priežiūros rinkos, bet pritaikius kitas perteklinės šilumos tiekimo rizikos sumažinimo priemones:
- sugriežtinant šilumos punktų prižiūrėtojų darbo kontrolę, atsakingoms už šilumos tiekimą ir kontroliuojančioms institucijoms prisijungus prie šilumos punktų distancinio (nuotolinio) valdymo sistemų;
- įvedant dvinarius šilumos tarifus.
Prie nuotolinio (distancinio) valdymo sistemų yra galimybė prijungti ir savivaldybių, ir kontroliuojančiųjų institucijų, ir net gyventojų informacines sistemas, tad būtent nuotolinė sistema gali būti priemonė, visiškai panaikinanti perteklinės šilumos tiekimą namams ir netinkamus prižiūrėtojų veiksmus.
Pavyzdžiui, nuotolinių sistemų plėtra Skandinavijos šalyse yra vienas iš šilumos ūkio prioritetų. Tačiau Lietuvoje šios sistemos šiuo metu iš esmės neveikia. Tai yra nenaudinga ir didmiesčių šilumos punktų prižiūrėtojams, negalintiems pasinaudoti nuotolinio valdymo privalumais, ir smulkiems prižiūrėtojams, kurie neturi finansinių galimybių įsirengti 24 valandas per parą dirbančią dispečerinę, kad galėtų nuolat stebėti prižiūrimą procesą.
Dvinaris šilumos tarifas
Lietuvos šilumos vartotojams siūlomas dvinario šilumos tarifo naudojimas, tačiau pastovioji šilumos tarifo dalis apskaičiuojama ne pagal galią, reikalingą, kad būtų užtikrintas reikiamas šilumos tiekimas, bet, skirtingai negu Skandinavijoje, pagal vidutinį šilumos kiekį, kuris numatytas patiekti vartotojams. Taip skaičiuojant neatsižvelgiama į tai, kiek šilumos reikėtų kiekvienam namui atskirai, ir neužtikrinama, kad šilumos tiekėjui nebūtų naudinga tiekti perteklinę šilumą vartotojams. Taikant dvinarius šilumos tarifus šilumos tiekėjui nėra jokios naudos tiekti perteklinę šilumą gyventojams, nes tokiu atveju jis padidina tik kintamąją mokėjimo už šilumą dalį, bet gautus pinigus sumokės kuro tiekėjui (nes didesniam šilumos kiekiui pagaminti reikia ir daugiau kuro). O pastovioji mokėjimo dalis nekinta.
Be to, Lietuvoje šilumos kainodaros principai yra tokie, kad nustatant šilumos tarifus šilumos tiekėjų pelnas skaičiuojamas nuo jų turto vertės. Šilumos tiekėjai negali gauti papildomos naudos iš perteklinio šilumos tiekimo, nes VKEKK, nustatydama šilumos kainą naujam laikotarpiui, tokiu būdu gautu dydžiu sumažins būsimas tiekėjo pajamas.
Taikant dvinarius šilumos tarifus, gyventojai būtų skatinami mažinti šilumos vartojimą ne mažinant butų ir karšto vandens temperatūrą, bet renovuojant namus, kad sumažėtų pastovioji (infrastruktūros) šilumos tarifo dalis.
Keičiant Šilumos ūkio įstatymą buvo tikimasi, kad bus galimybė konkuruoti naujiems šilumos punktų priežiūros rinkos dalyviams, ypač smulkiems. Tačiau audito metu įsitikinome, kad ateiti į rinką smulkiems prižiūrėtojams, galintiems teikti gyventojams kokybiškas paslaugas, yra sudėtinga, nes jiems (išskyrus DNSB) nesuteikta teisė samdyti kitus prižiūrėtojus darbams, kurių atlikti jie patys negali.
- Priežiūros paslaugų teikėjų teigimu, išsilaikyti šioje rinkoje galima tik tada, kai priežiūros paslaugos teikiamos namams, kurių bendras plotas siekia 100 tūkst. kv. m ar daugiau, t. y., kai sudaromos sutartys maždaug su 200 gyvenamųjų namų. Tik tokiu atveju prižiūrėtojas finansiškai pajėgus teikti kokybiškas paslaugas.
- Yra rizika, kad smulkūs prižiūrėtojai, t. y. neturintys galimybės aptarnauti tokio kiekio namų, šilumos tiekėjų, šilumos punktų prižiūrėtojų ir savivaldybių specialistų teigimu, norėdami išsilaikyti rinkoje, siūlo gyventojams gerokai mažesnes paslaugų kainas negu savivaldybių patvirtintos (kartais net tris kartus), bet tada kyla rizika, kad jie teiks nekokybiškas paslaugas.
- Smulkiems prižiūrėtojams finansiškai neapsimoka turėti retai naudojamą įrangą (pvz., šildymo sistemų hidraulinių bandymų įrangą), brangiai apmokamus specialistus (pvz., aukštesnės kvalifikacijos atestuotus suvirintojus), kurių jie negali aprūpinti nuolatiniu darbu. Todėl kai kurie smulkūs prižiūrėtojai, siekdami išsilaikyti rinkoje, turėtų samdyti rangovus.
Šilumos punktų prižiūrėtojų problemos
Kad gyventojai galėtų tinkamai prižiūrėti namų šildymo sistemas, reikia, kad jų nuosavybėje būtų perduoti visi šilumos punktai. Kaip minėta, iki šiol jiems perduota tik maždaug pusė visų šalies šilumos punktų.
Audito metu pastebėjome problemų, su kuriomis susiduria šilumos punktų prižiūrėtojai:
- Prižiūrėtojams sudėtinga atlikti šilumos punktų inventorizaciją, kadangi gyventojai neįleidžia prižiūrėtojų į butus ir sandėliukus rūsiuose, kur yra šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdžiai ir kiti šių sistemų elementai (per teismą gauti leidimą įeiti į butą kartais prireikia iki trejų metų.
- Prasidėjus masinei gyvenamųjų namų statybai (maždaug nuo 1960 m.), technologiniai šildymo sistemos kanalai buvo suprojektuoti taip, kad užtikrintų laisvą priėjimą prie namų inžinerinių tinklų, tačiau remontuodami ir rekonstruodami butus gyventojai šiuos kanalus dažnai paslepia po apdaila, ir tampa neįmanoma nuolatinė apžiūra.
- Išbalansuotos daugiabučių namų šildymo sistemos
- Šildymo sistemos nekeičiamos jau antrą ar net trečią projektuose numatytą laikotarpį, todėl yra beveik ar visiškai nusidėvėjusios; tik prižiūrint sistemas išlaikyti jas geros būklės tapo neįmanoma: reikalinga darbų apimtis yra gerokai didesnė, negu numatyta priežiūros taisyklėse, o gyventojai ne visada nori finansuoti šildymo sistemų atnaujinimą.
Dėl šių priežasčių šilumos punktų prižiūrėtojai prognozuoja avarijų skaičiaus padidėjimą jau netolimoje ateityje. Tokios avarijos padaro materialinę žalą ne vienam, bet keliems butams, gadinami namo konstrukcijos elementai. Prižiūrėtojų ir kitų energetikos specialistų nuomone, vienas iš problemos sprendimo variantų galėtų būti administracinės atsakomybės už trukdymą atlikti priežiūros darbus taikymas ir gyventojų sprendimų dėl papildomų darbų finansavimo tvarkos priėmimo supaprastinimas.
Daugiabučių namų šildymo sistemų balansavimas
Viena pagrindinių neefektyvaus šilumos naudojimo daugiabučiuose namuose priežasčių yra šildymo sistemų išbalansavimas. Kad būtų užtikrinama reikiama temperatūra šalčiausiuose namo butuose, į kitus butus reikia tiekti perteklinį šilumos kiekį.
Sistemų išbalansavimo priežastis – gyventojų veiksmai, kai jie savavališkai pertvarko šildymo sistemą (įsirengia šildomas grindis, prijungia papildomus radiatorius ir kt.) arba kai butų savininkai individualiai, o ne visam namui iš karto gerina savo būsto atitvarų šilumos varžą (pvz., senus langus pakeisdami šiuolaikiniais, apšiltindami butus iš vidaus ir kt.).
Pažymėtina, kad daugiabučių namų šildymo sistemų išbalansavimo problema yra aktuali tik senos statybos namams, nes naujuose namuose įrengiamos šildymo sistemos, kurių daugiapakopis reguliavimas automatiškai subalansuoja sistemą ir nesuteikia jokių galimybių tiekti namui perteklinę šilumą.
Namo renovavimo metu šildymo sistemos subalansavimas sudaro galimybę gerokai padidinti energijos vartojimo efektyvumą mažesnėmis sąnaudomis. Taigi balansavimo problema galėtų būti išspręsta renovuojant daugiabučius namus. Į šių namų renovavimo programos priemonių sąrašą vidaus inžinerinių sistemų sutvarkymas įtrauktas, bet jis nėra privalomas, todėl ne visada pasiekiamas optimalus energijos vartojimo efektyvumas.
Paremta Valstybinio audito ataskaita, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. VA-P-20-2-18
Šaltinis: http://www.vkontrole.lt/
Dėl techninės informacijos prašome kreiptis į UAB "Absoliuta".
UAB "Absoliuta" - šildymo įrangos tiekimo įmonė, kurios tikslas – kuo skubiau padėti išspręsti iškilusias problemas šilumos punktuose, pristatant įrangą per trumpiausią laiką visoje Lietuvoje.
