Krovinių importas – tai ne Bendrijos krovinių įvežimas į Europos Bendrijų teritoriją. Importuotų prekių galutinis vartotojas yra valstybės, į kurią importuojama, gyventojai ar organizacijos, o tiekėjas – užsienio valstybių gamintojai. Importo procedūrą ir formalumus muitinėje Europos Sąjungoje, taip pat Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas.
Europos Sąjungos rinkos bendrumas garantuoja laisvą prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimą. Šis principas numato pasienio kontrolės, muitų ir kitų prekybinių barjerų panaikinimą Europos Sąjungos valstybėms nariams.
Laisvas prekių judėjimas Europos Sąjungos teritorijoje grindžiamas keliomis taisyklėmis:
– nediskriminacija: visoms legaliai įvežtoms prekės numatomos tokios pačios sąlygos, kaip ir vietinės kilmės prekėms.
– abipusis pripažinimas: bet kokia produkcija, legaliai gaminama ir platinama pagal galiojančias Europos Sąjungoje normas, turi būti įleista į kitos Europos Sąjungos šalies rinką.
– įstatymų darnumas: įvairūs reguliuojamieji mechanizmai, kurių tikslas – suartinti nacionalinius įstatymus su kitų Europos Sąjungos šalių įstatymais.
Prie prekių, importuojamų į Europos Sąjungos muitų teritoriją, turi būti pridėta deklaracija, kurią reikia pateikti krovinio paskirties vietos muitinės tarnyboms. Po to prekės paliekamos laikinam saugojimui (prekės saugomos ne ilgiau kaip 45 dienas, jeigu jos atgabentos jūra, arba ne ilgiau kaip 20 dienų, jeigu jos atgabentos ne jūra), tai reiškia, kad prekės tampa muitinės priežiūros objektu kol joms nebus paskirta muitinės patvirtinta procedūra arba nebus nustatyta paskirtis.
Pagrindinės muitinės patvirtintos procedūros ir paskirtys būna šios:
– išleidimas į bendrą apyvartą: kai importo sąlygos atitiko Europos Sąjungos reikalavimus (muitai ir kitos priemonės, reguliuojančios prekybos politiką). Sumokėjus muitus, PVM ir taikomus akcizus, prekės laikomos “išleistomis į apyvartą”.
– tranzito procedūra: muitinės procedūros supaprastina krovinių judėjimą Europos Sąjungos šalių teritorijose, laikinai pristabdant muitų mokėjimą ir kitų prekybos politikos priemonių laikymąsi, tokiu būdu perduodant muitų procedūrų sutvarkymą valstybei į kurią gabendamas krovinys.
– saugojimas muitinės sandėliuose: ši procedūra užtikrina importuotų prekių saugojimą, laikinai pristabdant muitų, mokesčių mokėjimą ir prekybos politikos priemonių laikymąsi, kol nebus muitinės patvirtinta kita procedūra šioms prekėms.
– vidinis perdirbimas: ši procedūra leidžia importuoti prekes į Europos Sąjungos teritoriją nemokant mokesčių, muitų ir nesilaikant kitų prekybos politikos priemonių, kol muitinė įvykdys vidinį perdirbimą ir patvirtins tolimesnį reeksportą į valstybes už Europos Sąjungos ribų.
– laikinas įvežimas: ši procedūra leidžia įvežti krovinius į Europos Sąjungos teritoriją nemokant muitų ir mokesčių, jei prekės skirtos reeksportui be jokių pakeitimų. Laisvosios zonos – tai ypatingos zonos Europos Sąjungos muitų teritorijoje, kur leidžiamas krovinių įvežimas, nemokant muitų, PVM ir akcizų, bei nesilaikant prekybos politikos priemonių, tol kol jam nebus paskirtas kitas muitinės režimas arba jis nebus reeksportuotas.
Deklaruojant prekes muitinei pateikiamas užpildytas bendrasis administracinis dokumentas. Bendrasis administracinis dokumentas (Single Administrative Document – SAD) buvo įvestas įsigaliojus Europos Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių Konvencijai dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo.
Deklaracija SAD gali būti pateikta muitinei importuotojo arba jo atstovo. Atstovavimas gali būti įgyvendintas šiais būdais:
– tiesioginis atstovavimas: atstovas veikia kito asmens vardu ir atstovauja jo interesus.
– netiesioginis atstovavimas: atstovas veikia savo vardu, tačiau atstovauja kito asmens interesus.
Muitinės deklaracija SAD gali būti pateikta:
– raštu;
– žodžiu arba veiksmu, kuriuo asmuo, turintis disponavimo prekėmis teisę, pareiškia norą pateikti jas muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti;
– naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis (elektroninio deklaravimo būdu).
Muitinė naudoja importuojamų prekių kainą kaip vieną iš muitų apskaičiavimo elementų. Skirtingoms prekėms taikomi skirtingi muitų ir akcizų dydžiai, o muitų dydis taip pat priklauso nuo šalies, iš kurios tos prekės yra kilusios. Mokėjimai turi būti atlikti prieš įvežant prekes į Europos Sąjungos teritoriją.
Kaip vykdomas krovinių importas?
Krovinių importas vykdomas vadovaujantis “laisvojo importo” taisykle ir vieningu režimu, galiojančiu Europos Sąjungoje Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principų pagrindais. Taikydama šią taisyklę Europos Sąjunga skatina liberalią politiką prekybos srityje siekiant palengvinti prekių ir paslaugų judėjimą Europos Sąjungos teritorijoje, vadovaujantis fiksuotų tarifų ir nediskriminavimo prekybos partnerių atžvilgiu principais. Tačiau ši taisyklė turi ir išimčių. Europos Sąjunga taiko gynybinius prekybos politikos instrumentus, kurie sukurti siekiant apginti jos narių interesus prieš nesąžiningą prekybinę praktiką.
UAB "Kauno tarpininkai" konsultuoja ir atstovauja užsakovų interesus atliekant muitinės tarpininko paslaugas. Įmonės komanda greitai ir profesionaliai tvarko visiems jau gerai žinomas muitinės procedūras bei su jomis susijusius dokumentus: įformina eksporto, importo ir tranzito dokumentus, pildo Intrasto ataskaitas, atidaro Tir Camet knygeles bei spausdina CMR važtaraščius. Klientų pageidavimu atliekami prekių krovimo, pakavimo, rūšiavimo, saugojimo ir kiti su tuo susiję darbai. Muitinės tarpininko paslaugos atliekamos pagal visus Lietuvos, ES ir tarptautinius reikalavimus ir nuostatas.
UAB "Kauno tarpininkai" - profesionalų komanda, kurios kiekvienas narys turi didžiulę muitinės tarpininkavimo patirtį, todėl puikiai žino ką daro ir ko nori klientai.
