visainfo.lt – visa informacija vienoje vietoje!

Joniniai katilai – unikalus šildymo būdas

Joniniai katilai – unikalus šildymo būdas Joniniai katilai – unikalus šildymo būdas

Elektrodinių šildymo katilų technologija sukurta beveik prieš dvidešimt metų, tačiau šiandien daugeliui ji vis dar nežinoma. Jos išradėjai – Rusijos mokslininkai. Vėliau šis išradimas buvo sėkmingai tobulinamas Latvijoje ir ilgainiui virto joninių katilų sistemomis. Šiandien šio tipo šildymas sparčiai populiarėja, tačiau kartais, šie katilai vis dar painiojami su elektrodiniais pirmtakais, kurie, nors ir vizualiai panašūs, našumu prilygti tikrai negali.

Gamtai ir šeimininko piniginei nekenksmingas šildymo būdas

Joniniai katilai veikia jonizacijos principu: katile judant ir sąveikaujant elektronams, specialus sistemoje esantis skystis jonizuojasi ir išsiskiria šiluma. Vykstant šiems procesams, išsiskiria 2–4 kartus daugiau šilumos nei taikant tradicines technologijas. Dėl aukšto katilo naudingumo koeficiento būsto šildymas tampa gerokai ekonomiškesnis. Tinkamai įrengus joninio šildymo sistemą, 1 kv. m šildyti skiriama ne daugiau investicijų, negu šildant malkomis, anglimi ar dujomis. Sistema patraukli ne tik dėl galimybės sumažinti šildymo išlaidas, bet ir dėl nebrangaus įrengimo bei eksploatacijos. Palyginti su kitomis sistemomis, šios sistemos įrengimas kainuoja maždaug 4–6 kartus pigiau. Joninė šildymo sistema neskleidžia jokio kvapo, nėra šiukšlių, pelenų ar dulkių, ją galima naudoti tiek grindims, tiek radiatoriams arba derinti abu šildymo būdus. Į sistemą pilamas specialus skystis neužšąla, jis nenuodingas ir nekenkia sveikatai, todėl joninė šildymo sistema priskiriama prie ekologiškų sprendimų. Tačiau, palyginti su kitais aplinkai ir žmogui nekenksmingais šildymo būdais (pavyzdžiui, šildymo siurbliais), šios sistemos įrengimo išlaidos keliskart mažesnės ir jai reikia gerokai mažiau priežiūros – kartą per dešimt metų numatyta pakeisti elektrodus.

Joniniai katilai – unikalus šildymo būdas
 
Efektyvumas priklauso nuo pastato konstrukcijų būklės

Pasak V. Raziūno, praktika rodo, kad ne visuose būstuose galima pasiekti idealiomis sąlygomis įmanomą šildymo sistemos efektyvumą, mat jis nemažai priklauso nuo pastato būklės ir vietos. Daugelis užsakovų iš pradžių mano, kad jų būstai apšiltinti tinkamai, todėl renkasi mažiausio galingumo pigiausius katilus. Tačiau įdiegus šildymo sistemą paaiškėja, kad šilumos nuostoliai gerokai didesni, nei tikėtasi. Dažniausiai juos lemia nekokybiškos arba netinkamai sumontuotos šiltinimo sistemos. Todėl natūralu, kad, esant 6 kW šilumos nuostoliams, būtina montuoti mažiausiai 6 kW našumo katilą (reikia nepamiršti, kad jis visu pajėgumu dirba tik 3–4 val. per parą). Specialistai pabrėžia, kad tinkamai atlikus sistemos montavimo ir derinimo darbus, vienintelė kliūtis – pastato konstrukcijų defektai.
 
Joninių katilų šildymo sistema gali būti taikoma bet kokios paskirties ir dydžio objektuose. Vienintelis apribojimas – mažiausias galimas katilo galingumas – 3 kilovatai. Kitų taikymo ribų nėra, todėl šildymo sistemą galima įrengti ir privačiuose būstuose ar sodo nameliuose, ir dideliuose pramoniniuose pastatuose. Atsižvelgiant į sąlygas ir pastato konstrukciją, 100 kW galingumo joninis katilas gali šildyti 1 000–3 000 kv. m plotą. Prireikus apšildyti didesnius plotus, katilai jungiami į grandinę, jų skaičius neribojamas.
 
Joniniai katilai – unikalus šildymo būdasNereikalingi įtarimai

Pasak UAB „Beril“ specialistų, skirtingai nei daugelis kitų Europos šalių, Lietuva – specifinė rinka: pasikliauti naujovėmis neskubama, vyrauja nuomonė, kad geriau palaukti, kol naujienas išbandys kaimynai. Tačiau pirmieji išdrįsę įdiegti „Beril“ joninių katilų sistemas savo šilumos ūkiuose šiandien jau gali džiaugtis, kad nenusisuko nuo naujovių. Įmonės iniciatyva Latvijoje nuolat stebimas „bandomasis“ objektas, kuriame sumontuota joninių katilų šildymo sistema. Kiekvieną mėnesį skelbiami skaitiklių duomenys. Beje, pasak UAB „Beril“ atstovų, daugelis nustemba, kad 108 kv. m plotui apšildyti vidutiniškai sueikvojama apie 2 000 kW energijos. Tačiau pamirštama atkreipti dėmesį į pastato konstrukcijas. Bandymui pasirinktas nesandarus sodo namelis, kurį šildant kietuoju kuru tektų sunaudoti apie 4–5 kub. m malkų (per mėnesį), o kur dar jų atgabenimas, sandėliavimas, kamino valymas, kūrenimas ir kitos ne itin malonios ūkinės procedūros... Pasak įmonės „Beril“ direktoriaus Vitalijaus Raziūno, požiūris į joninių katilų sistemas pamažu keičiasi, tačiau skeptikų vis dar yra. Daugelis paskuba atsisakyti, išgirdę, kad šildymo sistemai reikia elektros. Pamirštama, kad senokai egzistuoja visiškai kitokios, gerokai pažangesnės šildymo technologijos, taip pat naudojančios elektros energiją, tačiau jų sąnaudos nepalyginamai mažesnės.
 
Viena priežasčių, stabdančių joninių katilų populiarėjimą Lietuvoje, – vartotojams sudėtinga orientuotis rinkos labirintuose, kur joninių katilų pirmtakai – elektrodiniai katilai – taip pat pristatomi kaip „joniniai“. Klaidina ir tai, kad ir sandara, ir vizualiai šios sistemos gana panašios, tačiau efektyvumu elektrodiniai katilai nė iš tolo neprilygsta – „Beril“ joniniai katilai net 30 proc. našesni už kitus pasaulyje egzistuojančius tokios šildymo įrangos analogus.
 
Sistemos stebėjimo ir valdymo galimybės

Pasak „Beril“ atstovų, daugelis užsakovų linkę atsisakyti šildymo sistemos sudedamųjų dalių, tokių kaip kontrolinis skaitiklis, todėl dažnai sunku nustatyti tikslias šildymo sistemos sąnaudas. Neretai bandoma nustatyti pagal bendrą elektros skaitiklį, tačiau, remiantis tokiais duomenimis, apie sąnaudas spręsti nevertėtų. Norintiesiems įsitikinti pasirinkto sprendimo efektyvumu specialistai rekomenduoja susimontuoti elektros skaitiklį. Be to, tai padeda tinkamai sureguliuoti sistemą ir optimizuoti jos darbą. Jeigu norima gauti išsamesnės informacijos apie šilumos ūkio funkcionavimą, kartu su joninių katilų sistema gali būti montuojamas tinklo analizatorius, ne tik vykdantis apskaitą, bet ir leidžiantis stebėti elektros tinkle vykstančius procesus. „Norint optimizuoti šildymo sistemos darbą, „Beril“ katilų sistemos gali būti valdomos ir nuotoliniu būdu. Toks valdymas itin patogus turintiems sodybas ar vasarnamius užmiestyje, nes, nusiuntus trumpąją žinutę, sistema pradės veikti ir būstas bus apšildytas prieš atvykstant savininkui. Galima ir sistemos išjungimo funkcija, iš tiesų užtikrinanti pasyvią šildymo sistemos veiklą – nuolat palaikoma 5 °C temperatūra, taigi ir nuolatinė skysčio cirkuliacija, o namas apsaugomas nuo drėgmės kaupimosi, pelėsių atsiradimo ir vandentiekio sistemos užšalimo. Net ir dingus elektros energijai galima nebijoti, kad bus pakenkta šildymo sistemai, nes, atsiradus elektrai, ji automatiškai įsijungs“, – katilų pranašumus vardijo V. Raziūnas.
 
Visa katilinė kompaktiškoje dėžėje

Dar vienas neginčytinas joninių katilų pranašumas – kompaktiška katilinė. Patalpoms iki 600 kv. m šildyti katilinė užims maždaug 0,5–1 kv. m plotą ant sienos. Visi jos elementai (katilas, plėtimosi bakelis, apsaugos grupė, cirkuliacinis siurblys) komplektuojami į kvadratinės formos dėžę, kuri iš sienos išsikiša vos 20 centimetrų. Kadangi visi elementai kompaktiškai sumontuoti į vieną bloką, katilinę galima įrengti bet kurioje patalpoje, pavyzdžiui, paslėpti už virtuvės spintelės, drabužinėje ar paprasčiausiai įmontuoti į sieną. Šalia katilinės montuojamas valdymo blokas tam tikrais atvejais (jei šildomos nedidelio ploto patalpos ir reikia itin mažo katilo) gali būti įmontuotas į dėžę.
 
Katilinės montavimas užtrunka vos vieną dieną, nes ją surenka dar gamintojas, o klientui ji pateikiama visiškai sukomplektuota ir paruošta. Kiek ilgiau trunka sistemos derinimo darbai, tačiau šį nedidelį nepatogumą atperka efektyviai veikianti ir šildymo išlaidas taupanti sistema. Montuojant joninių katilų šildymo sistemą ne sezono metu nereikia stabdyti statybos darbų – šildymo sistemą galima užpildyti specialiu skysčiu ir paleisti net tuomet, kai lauko temperatūra siekia –20 °C.
 
Pasak joninių katilų montuotojų, neretai tenka susidurti su paradoksu, kai užsakovai, pasidomėję šia šildymo sistema, stebisi joninių katilų efektyvumu ir mažomis eksploatacijos išlaidomis, o vėliau, susidūrę su greitu montavimu ir kompaktiška katiline, pakeičia nuomonę, teigdami, kad tai per brangu. Neapsigaukite, visiems šiems iš pažiūros nesudėtingiems darbams reikia ypatingo tikslumo, todėl joninių šildymo sistemų instaliavimo ir paleidimo darbus būtina patikėti specialistams. Juk nuo tinkamai atliktų sistemos derinimo darbų tiesiogiai priklauso ir sistemos efektyvumas.
 

Pasidalink:

Įmonių straipsniai, naujienos, akcijos ir specialistų patarimai

  • Numatytas
  • Antraštė
  • Data
  • Atsitiktiniai
įkelti daugiau visų įkėlimui laikykite nuspaustą SHIFT klavišą įkelti visus