Spausdinti šį puslapį

Dyzelinio variklio pakaitinimo žvakių veikimo principas

Dyzelinio variklio pakaitinimo žvakių veikimo principas Dyzelinio variklio pakaitinimo žvakių veikimo principas

Dyzeliniuose varikliuose, skirtingai nei benzininiuose, kuro mišinys užsidega pats. Įsiurbiamas oras suslėgiamas cilindruose įkaista iki 700-900 °C. Kai į cilindrą įpurškiamas kuras, kuro ir oro mišinys užsiliepsnoja pats. Dyzeliniuose varikliuose suspaudimo laipsnis cilindruose yra didesnis, todėl reikalinga tvirtesnė konstrukcija nei benzininiuose. Reikiamai temperatūrai pasiekti esant nepalankioms sąlygoms cilindruose, pvz., šaltas paleidimas žiemos metu, reikia užtikrinti papildomą cilindro pašildymą.

Pakaitinimo žvakės veikia kaip elektrinis šildytuvas: elektros energija praeina per varžą, kuri stipriai įkaista iki 1000 °C.

Šis paprastas darbo principas gali sukelti kai kuriuos nepatogumus, susijusius s dalių ilgaamžiškumu, perkaitimo apsauga ir energijos suvartojimu. 1960-ais metais pakaitinimo procesas vykdavo iki 30 sek., tuo tarpu 1980-ais metais procesas sutrumpėjo iki vos 3-5 sekundžių. Atsiradus turbinoms, dyzeliniuose varikliuose skirtumo tarp jų ir benzininių variklių praktiškai neliko. Tik temperatūrai esant žemiau nulio reikalingas pašildymas.

Pakaitinimo žvakių tobulinimas tuo nesibaigia. Reikalingos žvakės ir su likutiniu pakaitinimu. Pakaitinimo žvakės turi šildyti ne tik variklio paleidimo metu, bet, priklausomai nuo lauko temperatūros, kaitinti iki 3 minučių variklio laisvos eigos metu. Tik taip užtikrinamas sklandus variklio veikimas ir maži išmetamųjų dujų parodymai. Todėl labai svarbu užtikrinti pakaitinimo žvakių ilgaamžiškumą. Ateityje bus naudojami dyzeliniai žemo suspaudimo varikliai su labai našia turbina, taip užtikrinant aukštą galingumą ir žemą taršą. Tačiau tokia konstrukcija turi blogą paleidimo režimą. Tam tikrą naudą galime gauti naudojant aukštos temperatūros žvakes, kurios yra pagamintos iš keramikos. Jos žymiai kaitresnės ir ilgaamžiškesnės nei metalinės.

Senos pakaitinimo sistemos neturi pakaitinimo po variklio paleidimo. Nauji varikliai gaminami su papildomu pakaitinimu varikliui startavus. Papildomas pakaitinimas po variklio paleidimo tiesiogiai sąlygoja išmetamųjų dūmų kiekį.

Pakaitinimo žvakių konstrukcija su kaitinimo elemento savireguliacija neleidžia perkaisti ir perkrauti – kai įtampa pakyla iki 16V, padaro žvakes ilgaamžiškesnes. Optimalios medžiagos panaudojimas pakaitinimo spiralėse, formos optimizacija leidžia greitai pasiekti darbinę temperatūrą esant mažoms energijos sąnaudoms visu kaitinimo laikotarpiu.

Pakaitinimo žvakės su vienu kaitinimo elementu

Jų konstrukcijoje yra vienas kaitinimo elementas, kuris veikia paleidimo metu ir užvedus variklį. Taip greitai pasiekiama darbinė žvakės temperatūra ir apribojamos maksimalios temperatūros, užtikrinant žvakės ilgaamžiškumą. Naudojama konstrukcija užtikrina greitą įkaitimą. Tobulinant variklius vis dažniau naudojamos dviejų pakaitinimo elementų žvakės.

Pakaitinimo žvakės su dviem kaitinimo elementais

Tik pakaitinimo žvakė su dviem kaitinimo elementais gali užtikrinti patikimą pakaitinimą visose variklio veikimo fazėse: prieš užvedimą, užvedant ir iškart po užvedimo.

Pakaitinimo žvakė su spirale

Darbinė šios žvakės dalis turi kaitinimo spiralę, pagamintą iš tam tikros medžiagos. Jos yra naudojamos specifiniuose varikliuose. Panaudojimas yra toks pats, kaip ir žvakių su kaitinimo elementais. Šiuo metu pakaitinimo žvakės su spirale dažniausiai yra naudojamos paleidimo palengvinimui šildymo prietaisuose ar net oro pakaitinimui įsiurbimo kolektoriuose.

  • šrifto dydis
Pasidalink:

Susiję įrašai (pagal žymę)

Joomla SEF URLs by Artio