Spausdinti šį puslapį

Pastato atnaujinimas (modernizacija) - būdas sumažinti energijos ir šilumos sąnaudas

Pastato atnaujinimas (modernizacija) - būdas sumažinti energijos ir šilumos sąnaudas Pastato atnaujinimas (modernizacija) - būdas sumažinti energijos ir šilumos sąnaudas

ROCKWOOL, UAB

www.rockwool.lt

Pagrindinis esamo pastato atnaujinimo (modernizavimo) tikslas – sumažinti energijos sąnaudas, tačiau tuo pačiu ir atkurti (pagerinti) pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizines savybes. Tai įgyvendinus ne tik sumažinamos išlaidos šildymui, bet užtikrinamas geresnis patalpų mikroklimatas ir pasiekiamas aukštesnis komforto lygis.

renovatio


Svarstote kiek Jums yra aktuali ši informacija? Pasiskaitykite apie tai plačiau, ir sužinosite atsakymus.

Jums ši informacija  aktuali, jeigu:

• daug lėšų išleidžiate šildymui ir karšto vandens ruošimui;

• kaip šildymo kurą naudojate aplinką teršiančias medžiagas (anglį);

• pastatas kuriame gyvenate nebuvo šiltintas statybos metu arba apšiltintas nedideliu šilumos izoliacinių medžiagų (mineralinės vatos, polistirolo ar kt.) sluoksniu;

• Jūsų name sumontuotas pasenęs šildymo katilas bei šildymo vamzdynai;

• pastate likę seni ir nesandarūs langai;

• žiemos periode (šildymo sezono metu) Jūsų namuose jaučiamas netinkamas mikroklimatas ir šiluminis diskomfortas (vėsus oras patalpose, traukimo pojūtis, didelis drėgnumas).

Pastato atnaujinimas – Kas tai?

Veiksmai leisiantys sumažinti šiluminės energijos sąnaudų pastate. Bet kuriuo atveju, pastato atnaujinimas reikalauja finansinių išteklių, tačiau įvertinus ir teisingai parinkus efektyviausius energijos suvartojimą mažinančius būdus galima pasiekti, kad investicijos greitai atsipirks – būtent dėl sutaupymų.

Pastato atnaujinimo metu atliekami šie pagrindiniai darbai:

• angų keitimas ar remontas,

• pastato šildymo sistemos atnaujinimas arba keitimas.

• šiuolaikinės vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengimas.

• karšto vandens ruošimo sistemos atnaujinimas.

• atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, grunto) panaudojimas.

Prieš pradedant pastato atnaujinimą rekomenduojama atlikti energetinį auditą bei konsultuotis su specialistais, kurie patars kaip pasiekti didžiausią atnaujinimo efektą su mažiausiomis investicijomis. Tai padės išvengti darbų kurie turi sąlyginai mažą įtaką energijos kiekio sumažinimui viso pastato mastu.

Tipiniame pastate prarandamos šiluma kiekiai per pastato atitvaras parodyti šiame paveiksle. Šilumos nuostolių dydis per atitinkamas konstrukcijas padės Jums nuspręsti kokie veiksmai atnaujinant pastatą pirmiausiai turi būti atliekami siekiant mažinti energijos sąnaudas.

Šilumos nuostoliai pastate

silumosnuostoliai

Kokio teigiamo efekto galima tikėkis atlikus pastato atnaujinimą?

• Gyvenimo sąlygų ir komforto patalpose pagerėjimas (mikroklimatas, estetika),

• Ženklus išlaidų šildymui ir karšto vandens ruošimui sumažėjimas,

• Pastato rinkos vertės padidėjimas,

• Mažesnis neigiamas poveikis gamtai ir aplinkai (sumažinta CO2 emisija, iškastinio kuro taupymas).

Atnaujinimo privalumai

Susidėvėjusios pastato atitvarinės konstrukcijos, sienos, kurioms reikalingas remontas, nepakankama šilumos izoliacija, aukštos šildymo kainos ar drėkstančios sienos - tai gana įprastos problemos daugeliui gyventojų. Todėl jų noras pagerinti gyvenimo sąlygas ir komfortą tiek namo viduje, tiek iš išorės yra bendras tikslas, kuris gali būti pasiektas, atlikus kompleksinį pastato atnaujinimą (modernizaciją). Per pastaruosius kelis metus pastatų atnaujinimas darosi vis populiaresnis. Ypač tai aktualu, kai kalbame apie daugiaaukščius stambiaplokščius pastatus, tačiau tinka ir ankščiau statybų individualių namų atveju.

Sprendimas su daugeliu privalumų

Geriausias sprendimas - pastato išorės konstrukcijų šiltinimas. Pastato konstrukcijų irimo procesas sustabdomas, o apšiltinimas ir naujas fasadas sukuria „klimato sargą“, kuris saugo nuo tolesnio neigiamo atmosferinių veiksnių poveikio.

Sustabdoma žala pastatui

Kadangi dažniausiai pastatų konstrukcijos (pavyzdžiui sienos) yra susidėvėjusios ir jau pradėjusios irti, pastato apšiltinimas iš išorės apsaugo esamas sienų paviršių nuo kenksmingų temperatūros svyravimų ir šalčio erozijos. Po apšiltinimo šie reiškiniai nebeturi tiesioginio poveikio pastato konstrukcijoms ir išvengiama tolesnio irimo.

Taupoma energija

Papildomai apšiltinę pastatą iš išorės sutaupome daug šilumos. Pavyzdžiui: senos statybos daugiabučio namo sienas pastatytas iš 510 mm storio pilnavidurių plytų mūro (kurių varža R=0.68 (m2K)/W)), apšiltinę 160 mm storio Rockvvool Frontrock Max E fasadinėmis plokštėmis, pasieksime sienos varžą R=4,89 (m2K)/W). Tuomet 1 m2 apšiltintos sienos per vieną šildymo sezoną sutaupo apie 36,08Lt/ m2 šilumos energijos (kurios kaina Vilniuje 2012 m. vasario mėn. sudarė 0,297 Lt/kWh).

Patalpų tūris nesumažėja

Jeigu apšiltinama iš išorės, vidaus patalpų erdvė, kitaip nei apšiltinant iš vidaus, lieka nepakitusi.

Visi darbai vykdomi iš lauko

Išorinis pastato apšiltinimas užtikrina, kad gyvenimas namuose gali vykti kaip ir iki tol, netrukdomas darbų. Tuo tarpu apšiltinant iš vidaus darbininkai turi perkelti elektros įrangą, vamzdžius ir radiatorius ir, žinoma, atlikti visus apšiltinimo darbus patalpose.

Gyvenamoji aplinka

Apšiltinimas iš išorės suteikia pakankamai galimybių pagerinti namo architektūrinę išvaizdą: nesvarbu, ar norite išlaikyti originalią, ar sukurti visiškai naują įdomią išorę, kad ir betoniniam pilkam beveidžiam namui „miegamajame“ gyvenamųjų namų rajone. Rezultatas - įvairiapusė patirtis ir gerokas gyvenamosios aplinkos pagerinimas. Tai, be abejo, suteikia gyventojams džiaugsmo.

Pagerinamas patalpų mikroklimatas

Nepakankamai apšiltintų namų problema - šalčio skverbimasis per išorines atitvaras, dėl ko jos tampa drėgnos. Apšiltinus pastatą iš išorės sienos paviršiaus temperatūra, esant 20°C kambario temperatūrai, paprastai pakyla nuo 14°C iki 19°C. Taigi kambario temperatūra tampa pastovi, o mikroklimatas malonus.

Jokių šalčio tiltelių

Padengus pastato konstrukcijas iš išorės izoliacine medžiaga, visas namas tarsi „apvelkamas kailiniais“. Tai reiškia, kad išvengiama šalčio tiltelių ties aukštų perdengimais, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Praktiškai tai reiškia, kad po išorinio apšiltinimo sutaupytas energijos kiekis yra iki 30 proc. didesnis nei po apšiltinimo iš vidaus.

Mitai apie pastatų atnaujinimą

40 proc. visos Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyvių pastatų poreikiams. Šią problemą galėtų išspręsti ypač daug energijos sunaudojančių pastatų atnaujinimas (modernizavimas). Dažnas mūsų šalyje daugiabučių namų atnaujinimą dažniausiai supranta taip, kad, atlikus darbus, name bus šilčiau, o pastatas iš išorės atrodys gražiau. Tačiau retai susimąstoma, kad šie procesai gali prisidėti ir sprendžiant valstybės ekonomines ir ekologines problemas.

Tiek Lietuvoje, tiek labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse atnaujinimo procesus dažnai stabdo visuomenės nepakankamos žinios šiuo klausimu, įvairūs susiformavę stereotipai, ar net mitai.

Galima būtų išskirti svarbiausius šešis mitus apie pastatų atnaujinimą, paplitusius mūsų šalyje:

Pokyčiai Lietuvoje nieko nelemia pasaulio mastu. Tyrimais įrodyta, kad daugelyje namų po renovacijos pavyksta sutaupyti mažiausiai 30-40 proc. energijos. Kuomet visi sprendimo etapai – medžiagų parinkimas, darbų kokybė ir kt. – įgyvendinami tinkamai, sutaupyti galima ir dar daugiau. Kita vertus, šiuo metu beveik pusė visų Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyviuose pastatuose. Tad kuo daugiau kiekvienoje šalyje pastatų bus renovuota, tuo sparčiau augs bendras Europos energetinio efektyvumo lygis.

Pastato atnaujinimas – didelės išlaidos gyventojams, kurios neatsiperka. Visuomenėje susiformavo mitas, kad už renovaciją kiekvienam daugiabučio gyventojui kas mėnesį tenka mokėti dideles sumas. Tiesa, pastato atnaujinimas pareikalauja nemažų pradinių investicijų. Tačiau įvairios studijos įrodė, kad šios investicijos mažesnės už išlaidas, kurių pareikalauja nerenovuotuose namuose nuolat augančios sąskaitos už šildymą. Todėl efektyvaus energijos vartojimo specialistai pataria renovacijos finansinę naudą vertinti ne trumpuoju, o ilguoju periodu.

Kitose šalyse gyvenamųjų namų atnaujinimo klausimas jau seniai išspręstas. Paplitusi nuomonė, kad daugiabučių atnaujinimo klausimas labiau pažengusiose Europos šalyse nėra svarstomas ir diskutuojamas. Pasirodo, kad pastatų atnaujinimas tampa viena pagrindinių Europos valstybių strateginių krypčių.

Renovacija neturi nieko bendra su ekologinėmis problemomis. Pastatų atnaujinimas padeda mažinti šalies CO2 suvartojimo rodiklius. Tai ne tik leidžia tinkamai vykdyti valstybės įsipareigojimus Europos Sąjungai, bet ir spręsti nuolat gilėjančias aplinkos apsaugos problemas.

Renkantis medžiagas, svarbiausia – sutaupyti. Siekiant sumažinti investicijas į renovaciją, dažnai pirmenybė teikiama kainos kriterijui: pasirenkamos pigesnės medžiagos ar mažiau kvalifikuoti darbuotojai. Paprastai pastatus renovuoti reikia kas 30-40 metų, tačiau, pasirinkus nekokybiškas medžiagas, darbus tenka kartoti kur kas anksčiau. Tai nėra ekonomiškas sprendimas, nes tokiu atveju už atnaujinimą sumokama dvigubai daugiau.

Renovacija nesusijusi su gaisro pavojumi. Iš tiesų, jeigu renovacijos metu pasirenkamos ir naudojamos degios izoliacinės medžiagos bei nepaisoma darbų technologijų, atsiranda tikimybė, kad net menkiausio gaisro atveju daugiabutyje ugnis gali žaibiškai išplisti. O tai apsunkins žmonių evakuaciją bei ugniagesių darbą.

ROCKWOOL Grupė

ROCKWOOL Grupė įkurta 1909 metais. Šiuo metu grupėje dirba daugiau kaip 8500 aukštos kvalifikacijos asmenų. ROCKWOOL grupė valdo 23 gamyklas trijuose žemynuose, o visame pasaulyje yra įkurti įmonės biurai aktyviai dirbantys su platintojais ir partneriais, taigi akmens vatos gaminiai pasiekiami beveik visose pasaulio šalyse. Grupės būstinė ir pagrindiniai aplinkosaugos bei mokslinių tyrimų, produktų vystymo skyriai yra įsikūrę Danijoje Hedehusene mietelyje netoli Kopenhagos. Pirmoji atstovybė Baltijos šalims buvo įsteigta 1995 m. Vilniuje, kuri po kelių metų, t.y. 1999 m. pertvarkyta į ROCKWOOL UAB

ROCKWOOL grupė - pasaulyje pirmaujanti akmens vatos gamintoja. Akmens vata - tai medžiaga, kuri gerina gyvenimo kokybę milijonams žmonių ir padeda sumažinti aplinkosaugos problemas, tokias kaip šiltnamio efektą, smogą ir rūgštų lietų. ROCKWOOL izoliacija mums užtikrina šiltą ir malonų mikroklimatą patalpoje esant šalčiui lauke. O karštame klimate, akmens vata padeda palaikyti komfortiškai vėsią patalpų temperatūrą.

  • šrifto dydis
Pasidalink:

Susiję įrašai (pagal žymę)

Joomla SEF URLs by Artio