Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktas įsigaliojo 2026 m. birželio 12 d., iš esmės pakeisdamas tai, kaip visos 27 valstybės narės tvarko neteisėtą migraciją ir prieglobsčio prašytojų bylas. Tai pati plataus masto reforma per daugelį metų, galutinai pakeičianti sistemą, kurią pati ES jau seniai pripažino nepajėgia. Remiantis Sfchronicle, paktas yra daugiametių derybų rezultatas ir nustato naują patikrinimų pirmumo principą prie išorinių sienų.
Patekimo vartai, o ne galutinė stotelė
„Pokeriukas" redakcija, stebinti Lietuvos rinką, pabrėžia svarbų skirtumą, kurį migrantai ir jiems padedančios organizacijos dažnai pamiršta. Septynių dienų patikrinimas pasienyje, numatytas naujajame pakte, yra tik įleidimo vartai. Jis lemia, ar asmuo bus įleistas į ES, tačiau nieko nenusprendžia dėl to, kaip bus organizuojamas jo gyvenimas, kai jis apsigyvens konkrečioje valstybėje narėje.
Kai naujas gyventojas oficialiai įsikuria Lietuvoje, jo kasdienius sprendimus reguliuoja Lietuvos vidaus teisė, o ne vien ES lygmens mechanizmai. Tai apima ir įvairias teisiškai reguliuojamas internetines paslaugas, kurioms taikomi konkretūs nacionaliniai reikalavimai. Pokeriukas Lietuva šiame kontekste minimas kaip vienas iš skaitmeninių paslaugų pavyzdžių, veikiančių reguliuojamoje aplinkoje. Redakcijos vertinimu, naujai atvykusiems gyventojams svarbu savarankiškai susipažinti su vietiniais teisės aktais ir patikrinti bet kurios naudojamos internetinės paslaugos teisinį statusą bei taikomus reikalavimus.
“„Jei per mažai dėmesio skirsime šiam aspektui, integracijos nesėkmė taps savaime išsipildančia pranašyste."”
Taip teigė Lukas Gehrke, Tarptautinės migracijos organizacijos Briuselio skyriaus vadovas, įspėdamas, kad migrantai, likę ES šalyse, rizikuoja netekti integracijos finansavimo pagal naująjį paktui skirtą biudžetą.
Septyni tikrinimo pasienyje paros ir pagreitintos procedūros
Pakto esmė yra nauja tvarka, pagal kurią užsieniečiai tikrinami prie ES sienos iki septynių dienų, kol priimamas sprendimas dėl jų įleidimo. Tik po šio etapo asmuo oficialiai patenka į valstybę narę ir pradedama nagrinėti jo byla.
Prieglobsčio prašytojams iš šalių, ES laikomų „saugiomis", arba tiems, kurie kelia „saugumo grėsmę", taikoma pagreitinta procedūra. Jų bylos nagrinėjamos per tris mėnesius, o ne per įprastus šešis. Kai kurie pareiškėjai gali būti sulaikomi pasienyje visą nagrinėjimo laikotarpį ir turės tik vieną galimybę apskųsti atmestą prašymą. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės dar turi įdiegti Eurodac, naują biometrinę duomenų bazę, kurioje bus registruojami ir saugomi suaugusiųjų ir vaikų nuo šešerių metų duomenys.
Grąžinimai ir solidarumo mechanizmas
Paktas remiasi dviem pagrindiniais ramsčiais. Pirmasis, grąžinimų pagreitinimas, numato, kad atmetus prašymą automatiškai išduodamas grąžinimo nurodymas. Asmenys, kuriems taikoma ši tvarka, turi būti siunčiami į saugiais laikomais šalimis, įskaitant Siriją ir Bangladešą.
Fono mastas yra reikšmingas. Europos prieglobsčio agentūra pranešė, kad iki kovo mėnesio buvo laukiama apie 802 000 pirmų kartą pateiktų prašymų. Penktis valstybių grupė tyliai derasi su galimais partneriais užsienyje dėl vadinamųjų „grąžinimo centrų" trečiosiose šalyse migrantams, kurių negalima grąžinti į kilmės valstybes. Konkrečios šalys, su kuriomis vedamos derybos, nėra viešai atskleistos.
Antrasis ramstis, solidarumo mechanizmas, skirtas atsakomybę paskirstyti tarp valstybių narių. Šalys, nenorinčios priimti prieglobsčio prašytojų, gali vietoj to teikti finansinę paramą pirmajame fronte esančioms pasienio valstybėms. Valstybės taip pat gali sumažinti savo kvotą, jei priima migrantus dėl antrinių judėjimų ES viduje.
Lenkija sulaikė prieglobsčio teisę, Vengrija skaičiuoja baudas
Pakto vienodas taikymas visose 27 valstybėse narėse jau susiduria su kliūtimis. Lenkija nuo 2025 m. pradžios sustabdė prieglobsčio teisę, remdamasi migracijos panaudojimu kaip ginklu prie sienos su Baltarusija, ir toliau pratęsė šį sustabdymą.
Vengrija pateikia kitokio pobūdžio prieštaravimą. Naujasis šalies ministras pirmininkas Péter Magyar pareiškė, kad suderins Vengrijos prieglobsčio procedūras su ES taisyklėmis, siekdamas išvengti vieno milijono eurų per dieną baudų, kurias šalis kaupė dėl buvusio premjero Viktoro Orbáno laikotarpio politikos, pažeidusios ES prieglobsčio taisykles.
Žmogaus teisių atstovai įspėja dėl skubotų procedūrų
Žmogaus teisių gynėjai paktą vertina kritiškai. Judith Sunderland, vyriausioji pabėgėlių ir migrantų teisių patarėja organizacijoje „Human Rights Watch", teigimu, naujosios taisyklės „trenkia durimis į veidą žmonėms, kurie nusipelno orumo ir teisingo jų prašymų svarstymo." Pasak advokatų, pagreitintos procedūros kelia pavojų rasiniam profiliavimui, gali atimti tarptautinę apsaugą iš turinčių teisėtų reikalavimų asmenų ir, tikėtina, sukels ilgalaikių sulaikymų pasienyje padaugėjimą.
Susanna Zanfrini, Tarptautinio gelbėjimo komiteto Italijos skyriaus direktorė, perspėjo, kad neapibrėžtumas dėl pakto įgyvendinimo „kuria netikrumą tiek apsaugos ieškantiems asmenims, tiek juos remiantims organizacijoms būtent tada, kai jiems labiausiai reikalinga aiški informacija apie jų teises, galimybes ir prieigą prie paramos išgyventi, atsigauti ir atstatyti gyvenimą."
Pačios Europos Komisijos pripažinimu, nė viena valstybė narė nėra visiškai pasirengusi birželio 12-osios įsigaliojimui, o pakto įgyvendinimo darbai tęsis ir po šios datos. Tai patvirtina ir Susan Fratzke, vyriausioji politikos analitikė Migracijos politikos institute: „Tai nebus tarsi šviesos jungiklis, kuris bus įjungtas birželio 12-ąją. Kai kuriems dalykams prireiks laiko."
Gehrke's perspėjimas dėl integracijos finansavimo atskleidžia platesnę dilemą. Šimtai tūkstančių žmonių ES liks gyventi nepriklausomai nuo to, kaip griežtai bus taikomi pasieniečio patikrinimai. Jei integracijos ištekliai sutrūkčios, anot jo, nesėkmė taps neišvengiama. Paktas įsigaliojo, tačiau politika, kaip patvirtina pati Komisija, dar tebėra procesas, ne baigtas produktas.
