Trečius metus formuojama Lietuvos graplingo rinktinė po mėnesio Jurbarke rinksis į Baltijos šalių žaidynes, kuriose sieks laimėti kuo daugiau apdovanojimų. Šios žaidynės bus vienas paskutinių pasiruošimo etapų prieš rugsėjo mėnesį įvyksiantį Europos čempionatą.
Suaugusiųjų grupėje Lietuvos rinktinės pagrindą sudarys Vilniaus „Smauglio“ atstovai, kurie naujausiame lietuviškajame reitinge užima net penkias pirmas vietas. Šio klubo sportininkus ruošia nacionalinės rinktinės treneris Ričardas Piepolis, kurio biografijoje „Smauglio“ vardas linksniuojamas daugiau nei du dešimtmečius.
„Mes pirmi pradėjome užsiimti šiuo sportu, todėl suaugusiųjų grupėje šiai dienai lygių neturime. Neoficiali „Smauglių“ kuopelė pradėjo veikti nuo 1995 metų, tad sukaupta metodika, patirtis, praktika duoda savo. Be to, 2009 metais, kaip komanda mes kitos organizacijos Europos graplingo čempionate užėmėme antrą vietą.
Lietuvos graplingo federacija yra dar jauna, tad natūralu, kad kiti klubai dar neužsiaugino suaugusiųjų grupės atstovų“, - pokalbį pradėjo R.Piepolis.
Kaip manote, kiek laiko jūsų dominavimas tęsis?
Sunku pasakyti. Tačiau aišku, kad kitose amžiaus grupėse atsiranda gerų sportininkų, kurie verčia mus neužmigti ant laurų. O tokių pavyzdžių aš jau matau. Deja, yra jaunimo, kurie nesupranta, kad nesistengiant į jų vietą ateis kiti. Viskas priklauso tik nuo darbo.
Kas sakykite, gali priversti sportininkus neužmigti ant laurų?
Matote, suagusieji turi savo užsiėmimų. Jie nėra profesionalai, iš ko valgytų duoną. Tai juos aš suprantu. Tačiau negaliu suprasti jaunų žmonių, kurie praleidinėja treniruotes. Gal tai susiję su visos Lietuvos problema, kad yra atsiradęs savotiškas tingumas.. nežinau.
Daugeliui dabar svarbu tik linksmybės, poilsis, kaip jie supranta. Kažkaip mūsų šalyje dar nėra supratimo, kad poilsis galėtų būti derinamas su sportu.
Kaip iš rinktinės trenerio perspektyvų įvardintumėte šių metų graplingo judėjimą Lietuvoje?
Vertinu labai gerai. Kiekvienose varžybose dalyvauja vis daugiau dalyvių, atsirado moterų grupė, kuri yra svarbi sporto šakos vystymui. Iš tikrųjų, į graplingo judėjimą žiūriu tik su optimizmu. Aišku, kaip visur būna nesklandumų, tačiau apskritai vertinant – aukštas lygis.
Sakykite, ar formuodamas rinktinę matote tik savo klubo sportininkus, ar ne?
Tarkime, jaunimo matau labai daug, nors prieš keletą metų jo apskritai dar nebuvo. Pamenu, jaunimas net apšilimo negebėdavo normaliai atlikti. Kažkas mokėdavo dziudo, kažkas sambo, tačiau tai nieko bendro neturėdavo su graplingu.
Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi. Smagu žiūrėti, kaip jie daro apšilimą, kaip ruošiasi varžyboms. Be galo daug yra ir gabių, ir lanksčių, ir kovingo jaunimo. Jų ateitis priklauso nuo jų pačių ir nuo trenerių.
Jeigu reiktų palyginti 2014, 2015 ir 2016 metus, ką išskirtumėt?
Paprastai kalbant, tai kiekvienais metais federacija auga. Turiu omeny, skaitlingumą ir jaunąją kartą. Iš kitos pusės, šis procesas natūralus – juk anksčiau šios federacijos paprasčiausiai nebuvo. Nebuvo ir pačios sporto šakos. Buvo panašios sporto šakos, tačiau graplingo – ne.
Aš kaip treneris matau, kad kiekvienais metais mums laimėti darosi sunkiau. Iš vienos pusės, kaip ir liūdna, tačiau iš rinktinės trenerio pozicijos džiaugiuosi, kad atsiranda konkurencija.
Kaip manote, kiek metų federacija dar augs?
Priklauso nuo pačios sporto šakos augimo. Jeigu, tarkime, ji augtų iki dziudo ar sambo lygio, tada žmonių augimas nesustos daugelį metų. Taip gali būti, nes pati sporto šaka yra itin patraukli. Ji pritaikyta įvairaus amžiaus žmonėms, yra labai mažas traumingumas.. Potencialas šiuo požiūriu neblogas.
Kokios svarbiausios savybės yra renkantis graplingą?
Aš manau, kad visose sporto šakose svarbiausios savybės yra tos pačios: tikslo siekimas, charakteris, noras ir galimybė pakovoti už save, už klubą, už šalį. Tai yra universalios savybės, kurios ugdo visuomenę rūpintis Lietuva ir kovoti už ją.
Lengviausia yra pasiduoti, išvykti ir panašiai.
Kaip Lietuvos graplingas atrodo Europos kontekste?
Kiek užsieniečių dalyvaudavo tarptautinės graplingo federacijos organizuojamose varžybose, tai visąlaik pasirodydavome neprastai. Mūsų lygis nėra prastas.
