Braškių daigai dažniausiai būna sodinami į dirvą, uždengtą dvispalve plėvele, kurios viršus yra baltas, o apačia – juoda. Taip pat daigai sodinami laukuose, padengtuose nuo piktžolių apsaugančia juoda agro plėvele.
Nors tokiu būdu auginamos braškės rečiau serga lapų ligomis, tačiau dažnai pasitaiko šaknų ligų atveju, taip pat iškyla problemų su skruzdėlėmis.
Elite klasės, A+ kategorijos braškių daigai, esant 30 000 daigų/ha, gali duoti apie 5-6 t derliaus jau pačiais pirmaisiais metais. Šie daigai sodinami 25-35 cm atstumu tarp krūmelių į ilgį bei 40 cm tarp eilių. Tarplysvis turėtų būti ne mažesnis nei 80 cm, kad būtų galima patogiai rinkti uogas, praeiti.
Daigai dažniausiai būna sodinami lygioje dirvoje arba žemose lysvėse, nes sodinant siaurose aukštose lysvėse atsiranda didesnė daigų iššalimo rizika.
Tinkamas braškių daigų sodinimo gylis yra ypatingai svarbus – geriausia daigus sodinti ties širdelės viduriu. Sodinamos šaknys turėtų būti tiesios, neužsirietusios. Jei jos yra per ilgos, geriau nedidelę jų dalį prikirpti.
Taupant daigus, galima braškes sodinti didesniu atstumu, pagrindinį derlių gaunant kitais metais iš dukterinių daigų. Tuomet sodinama eilėmis su 2 m tarpais, o tarpai tarp augalų siekia 40 cm. Žiedkočiai nuskinami pirmaisiais derliaus metais. Vasarą tarpai praeinami su freza arba žoliapjove paliekant 60 centimetrų tarp tarpų. Tačiau taupant braškių daigams yra prarandami vieni metai. Be to, eilėse nauji braškių krūmai išsidėsto nekontroliuojant tankumo, kas gali skatinti augalų ir uogų ligas, puvimą.
Braškių laistymo sistema
Papildomas braškių laistymas yra būtinas braškių agrotechnikoje. Be jo derlius būtų maždaug trečdaliu mažesnis, o per didesnes sausras gali užskursti visas braškynas, nukentėti ne tik to sezono derlius, bet ir kitų metų derlius ar visai žūti augalai. Dažniausiai naudojamos lašelinio tipo laistymo sistemos, nes braškių lapai nemėgsta vandens ir laistant iš viršaus dažniau serga lapų ligomis.
Braškių tręšimas
Mineralinės trąšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į esamą dirvos būklę ir įvertinant derliaus iš dirvos ištraukiamų naudingų medžiagų kiekį. Dirvožemio tyrimus galima atlikti agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Fosforo ir kalio tyrimui imamas dirvos mėginys iki 20 centimetrų gylio. 0,3-0,5 kg dirvožemio supakuojama į sandarų maišelį ar indą, ant jo užrašoma mėginio ėmimo vieta bei numeris. Braškių laukui reikėtų imti iki 3 mėginių iš 1 ha. Laboratorijoje nustačius dirvožemio naudingų medžiagų kiekius, pateikiamos rekomendacijos trąšų sudėčiai.
Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Lenkijos bei Lietuvos braškių augintojų naudoja kompanijos „Mivena" braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo Field-Cote CRF ir vandenyje tirpias Granusol WSF trąšas. Jos užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu. Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos išskiria apie 25 % maistinių medžiagų pirmą savaitę po išbarstymo, o likusius 75 % maistinių medžiagų išskiria aktyviausio augimo laikotarpiais, kai dirvožemis yra šiltas ir drėgnas. Šiltas vanduo patenka į kapsulės vidų, ir medžiagos po truputį išsiskiria į dirvožemį.
Trąšos gali veikti 4, 6 ar 8 mėnesius. Toks trąšų panaudojimo būdas gerokai padidina derlių, nes augalams nebūna nei trąšų pertekliaus, nei trūkumo. Be to, sumažėja darbo sąnaudos. Rekomenduojama vienam daigui skirti nuo 10 iki 16 g trąšų.
Tiek pildomam, tiek pagrindiniam tręšimui naudojamos tirpios trąšos, kurios tirpinamos laistymui skirtame vandenyje. UAB „Modernus ūkis“ – oficialus olandų kompanijų „Henselmans“ ir „Mivena“ atstovas Lietuvoje, rekomenduoja vienas populiariausių trąšų Olandijoje, savo sudėtyje turinčias 100 % tirpų kalcį – „Mivena“ kompanijos Granusol WSF trąšas. Šiose trąšose yra vitaminų, stimuliuojančių augalų šaknis. Mikroelementai yra trijose chelatinėse formose (EDTA, DTPA, EDDTA), o tai užtikrina visišką jų įsisavinimą bet kokiame dirvožemyje ir bet kokiame Ph.
Šiek tiek daugiau sušilus dirvai, gegužės mėnesį patariama suaktyvinti dirva su mikrobiologinėmis trąšomis ir Pireco Stimuter, kuris yra puikus dirvos mikroorganizmų aktyvatorius, bei augalų stiprintojas. Pireco Stimuter sudėtyje yra amino rūgštys, fitohormonai, mikro dumbliai ir įvairių augalų ekstraktai. Mikrobiologines trąšas ir Pireco Stimuter patartina naudoti visos vegetacijos metu, kartą per mėnesį. Kuo dirvos mikroorganizmai aktyvesni, tuo geriau augalai įsisavina maisto medžiagas, esančias dirvoje, tuo mažiau serga, augalus mažiau puola kenkėjai. Dažnai augintojai nesupranta mikroorganizmų svarbos ir žiūri į tai atsainiai ir tai yra labia didelė klaida.
Auginant šiltnamiuose naudojamos „Mivena“ kompanijos Horti-Cote Plus CRF trąšos, kurių medžiagų padengimas yra 100 %. Jos geriausiai tinka auginant augalus durpių, kokoso substratuose, maišuose, lentynose, vazonuose, nes išsiskiria tolygiai ir nenudegina šaknų, jas netgi galima pilti į sodinimo duobutę. Horti-Cote Plus CRF kaina yra pigesnė nei analogiškų trąšų.
Kitų metų žiedynai formuojasi liepos-rugpjūčio mėnesiais, todėl itin svarbu, kad šiuo metu augalai butu tinkamai patręšti ir atsigautų po derliaus nuėmimo.
Braškių ligos ir kenkėjai
Braškėms pavojingiausias laikotarpis yra iškart po pasodinimo, žydėjimo metas ir po derliaus nuėmimo, kai augalai būna nusilpę.
Sodinat braškes reikėtu naudoti mikrobiologinius preparatus, tokius, kaip Symbivit (mikorizės grybai), Biomiks (naudingos augalams bakterijos), kurie sąveikauja su augalų šaknimis, maitina ir padeda augalams apsisaugoti nuo kenkėjiškų dirvos mikroorganizmų: grybų, virusų ir bakterijų.
Lietuvoje labiausiai paplitusios braškių lapų ligos yra Šviesmargė ir Rudmargė, Miltligė. Uogoms didžiausią žalą daro kekerinis puvinys. Jei nebus imtasi profilaktinių priemonių, jei nebus purškiama bio produktais ar žydėjimo metu fungicidais, tai galima prarasti didžiają dalį uogų derliaus. Palankiais grybeliniams susirgimams metais uogų praradimas gali siekti net apie 100 procentų. Purškiant fungicidais, derliaus nuostoliai sumažėja perpus. Dažniausiai puviniu užsikrečiama braškėms žydint, todėl pirmieji purškimai daromi, kai išsiskleidžia 5-10 procentų žiedų, vėliau dar 1-2 kartus kas 7-10 dienų. Vėliau, derliaus metu, galima naudoti biologiškas priemones, tokias kaip „Pireco“, padedančias augalams apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Deja, Europoje yra sukurta daug barjerų ir yra labai nenoriai įsileidžiama biologiniai, natūralūs preparatai, kurie tikrai veikia.
Iškart po derliaus reikėtų dar kartą nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų su pesticidais. Vėliau rugsėjį nuo Miltligės naudoti bio preparatą Pireco Mucofol.
Purškiant pesticidais daroma žala dirvos mikroorganizmams, todėl yra butina atstatyti dirvos mikroorganizmų aktyvumą naudojant mikrobiologines trąšas ir biologinį aktyvatorių Pireco Stimuter.
Nenorint naudoti pesticidų yra būtina naudoti augalus stiprinančius bio preparatus, tokiuos, kaip Pireco, mikrobiologinius preparatus, kurie teisingai naudojant tikrai veikia ir gali padėti augalams apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Nuo skraidančių kenkėjų galima naudoti lipnias juostas, kurios gerai veikia ir gerokai pamažina kenkėjų skaičių braškynuose. Viska galima įsigyt: modernusukis.lt
Norint kuo labiau išvengti braškių ligų ir gauti gerus derlius, patys daigai turėtų būti tik aukščiausios kokybės, geriausiai rinktis elitinius, išauginti laikantis Olandijos Elito sistemos. Tokių Lietuvoje galima įsigyti tiesiogiai iš Olandijos kompanijos „Henselmans“ oficialios kompanijos atstovės įmonės UAB „Modernus ūkis“.
Šiek tiek informacijos:
Įsigyti dauginamosios medžiagos (K ,SE1, SE2, EE) ir dauginti licencijuotų veislių braškių daigus gali tik tie ūkiai, kurie turi įsigiję licencijas iš veislės savininkų. Veislių savininkai parduoda licencijas tik gerai užsirekomendavusioms, žinomoms kompanijoms – Lietuvoje tokių kol kas nėra. Tik ketvirta karta, išauginta iš motininio (K) daigo, yra laikoma elitiniais daigais. Daigai, išauginti iš E klasės (elitinio) daigo, nebesiskaito elitiniai. Dauginti ir pardavinėti licencijuotų veislių daigus, išaugintus iš E klasės (elitinių) daigų, yra nelegalu. Kai dauginama nekvalifikuotai, paprasčiausiai yra gadinamas vienos ar kitos veislės vardas. Žmonės, nusipirkę surogatą, įprastai nusivilia veisle.
Lietuvoje nesąžiningi augintojai dažnai bando pasinaudoti žmonių nežinojimu ir skelbiasi parduodantys „elitinius braškių daigus“ iš elitinio braškyno. Tai geriausiu atveju bus iš E elitinio daigo išauginti ūsai, kas jau nebėra elito klasės daigai ir nėra jokių garantijų, kad tie daigai nebus su ligomis ir kenkėjais, nes Lietuvoje nelabai kas tikrina pardavėjų produkciją.
Tas pats galioja ir daigams, parduodamiems iš „sertifikuotų ūkių“. Dažnu atveju tai bus trečius ar penktus metus augančio braškyno sergantys daigai, neturintys nieko bendro su tikraisiais elitiniais braškių daigais. Prieš perkant tam tikros braškių veislės daigus, žmonėms iš pardavėjų reikėtų reikalauti parodyti licenciją, kuri yra skirta šios veislės daigams dauginti – licencijas išduoda veislių savininkai, kurie gali būti olandai, prancūzai, anglai ar italai. Olandijos kompanija „Henselmans“ Lietuvoje siūlo įsigyti elitinius braškių daigus tiesiogiai, iš pirmų rankų.
Dažniausiai Elitiniai daigai iš Olandijos būna užšaldyti (frigo). Taip lengviau juos sandėliuoti ir transportuoti.
Frigo – tai reiškia šaldytas, tai nereiškia Elitinis. Galima užšaldyti ir prasčiausios kokybės daigą ir jis vadinsis frigo daigas.
Elitinis daigas – tai ketvirtas atselis nuo motininio K (Candidate) daigo, kurį gali įsigyti tik kompanijos, kurios nusiperka licenciją iš veislių savininkų. Lietuvoje tokių nėra
