Cukrinis diabetas (dar kitaip vadinamas cukralige) yra rimta liga, galinti sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti jos sukeliamus simptomus ir požymius. Neseniai susirgusiems šia liga ryžtingai šalinant jos priežastis, galima iš karto efektyviai sutramdyti diabetą ir pasiekti visišką ar dalinę jo remisiją (pagerėjimą). Jei ligonis pradėjo sirgti diabetu jau seniai, veikiant ligos priežastis, galima gauti cukrinio diabeto remisiją, taip pat galima išvengti ir perėjimo nuo geriamųjų preparatų prie insulino.
Cukrinis diabetas, kaip ir beveik visos kitos ligos, yra polietiologinė liga, išsivystanti dėl kelių priežasčių derinio. Kasos salelių, gaminančių insuliną, veiklą reguliuoja tarpinių smegenų dalis, vadinamasis pogumburis. Todėl, aptariant cukrinio diabeto priežastis, reiktų kalbėti apie pogumburio-kasos salelių sistemą. Jos pažeidimas ir sąlygoja cukrinio diabeto išsivystymą.
Žinomi cukrinio diabeto etiologiniai faktoriai yra:
1. Paveldėjimas.
2. Vyresnis amžius.
3. Ūminės bakterinės ir virusinės ligos: angina, sinusitas, rožė, skarlatina, plaučių uždegimas, gripas, virusinis hepatitas, vėjaraupiai, bakteriniai ir virusiniai enteritai (plonųjų žarnų uždegimai) ir kt. Infekcijai patekus į smegenų pogumburį ar kasos saleles, juose gali atsirasti uždegiminis procesas ir dėl to – cukrinis diabetas.
4. Lėtinis tonzilitas (lėtinė angina), parodontitas (parodontozė) ir sinusitas. Patogenezė tokia pati.
5. Tuberkuliozė. Patogenezė tokia pati.
6. Reumatas. Reumatui pažeidus pogumburį ar kasos saleles, gali atsirasti cukrinis diabetas.
7. Psichinės traumos. Dėl stresinės (įtempimo) būklės gali atsirasti cukrinis diabetas.
8. Fizinės galvos smegenų traumos. Trauma arba po jos išsivystantis uždegiminis procesas gali apimti pogumburį. Dėl to gali atsirasti cukrinis diabetas.
9. Galvos smegenų infekcinės-uždegiminės ligos. Jei jos paliečia pogumburį, gali atsirasti cukrinis diabetas.
10. Nėštumas. Nėštumo metu labai padidėja antinksčių žievės hormonų - gliukokortikoidų ir kai kurių kitų hormonų, didinančių gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje, gamyba. Dėl to gali atsirasti cukrinis diabetas.
11. Nutukimas. Nutukimas atsiranda dėl pogumburio pažeidimo. Dėl tos pačios priežasties gali atsirasti ir cukrinis diabetas.
12. Podagra.
13. Lėtinis alkoholizmas. Pažeidžiamos smegenys, kartu pogumburis ir kasa, dėl ko gali atsirasti cukrinis diabetas.
14. Lėtiniai ir ūminiai pankreatitai (kasos uždegimai) bei kitos kasos ligos. Dėl kasos pažeidimo gali atsirasti cukrinis diabetas.
15. Kasos, skrandžio, kepenų, inkstų, krūties, gimdos ar kitų organų vėžys. Todėl cukrinis diabetas priskiriamas prie taip vadinamų paraneoplastinių, tai yra, vėžį lydinčių ligų. Kiekvienas naujai susirgęs cukriniu diabetu ligonis turi būti atidžiai apžiūrėtas ir ištirtas, ar neserga minėtų organų vėžiu.
Daugelis cukrinio diabeto etiologinių faktorių (3, 4, 5, 6, 10, 15) yra infekcijosarba su jomis susiję uždegiminiai procesai. Todėl, gydydami jas, galime priversti didesniu ar mažesniu laipsniu atsitraukti cukrinį diabetą.
Norint gauti cukrinio diabeto remisiją, reikia žinoti, kokie gi buvo etiologiniai faktoriai prediabeto laikotarpiu. Atrinkti etiologinius faktorius iš mano pateikto sąrašo nėra sunku. Juk daugelis jų iš karto atkrenta. Pavyzdžiui, jei šeimoje nėra sirgusių cukriniu diabetu, atkrenta 1 faktorius; jei ligonis jaunas, atkrinta 2 faktorius; jei prieš susirgdamas cukriniu diabetu nesirgo ūminėmis bakterinėmis ir virusinėmis ligomis, atkrenta 3; jei nebuvo psichinių ir fizinių galvos smegenų traumų, atkrenta 9 ir 10 faktoriai; jei nėra nutukimo, podagros, alkoholizmo ir pankreatito (kasos uždegimo), atkrenta 12, 13, 14 ir 15 faktoriai ir panašiai. Dar būtina žinoti ligonio amžių, kiek laiko serga cukriniu diabetu ir kokius vartoja vaistus. Kai kas stebisi, kad angina ir sinusitu serga daug kas, o 1 tipo diabetu – tik nedaugelis iš jų. Taip yra dėl to, kad cukrinio diabeto atsiradimą sąlygoja ne viena priežastis, o keletas. Be to, vieni žmonės intensyviai gydosi lėtinę anginą ir sinusitą, operaciniu būdu šalina tonziles, kiti to nedaro. Vieni patenka į nepalankias buities ir darbo sąlygas, kitų padėtis geresnė. Todėl ir susidaro skirtumai - vieni suserga diabetu, kiti - ne. Jei pacientas ūmine angina jau nebeserga daug metų, dėl visa ko reikėtų pasitikrinti. Gali būti likusi lėtinė angina, kuri sau tyliai pūliuoja ir kenkia toliau. Antra vertus, angina gali būti sukėlusi reumatą, kuris rusena toliau ir taip pat kenkia. Reumatas nustatomas išklausant širdį, taip pat atliekant papildomus tyrimus. Jį išduoda širdies dviburio vožtuvo pažeidimas.
1922 m. sausio 10 d. I tipo diabetas buvo mirtina liga. Tų pat metų kitą dieną - sausio 11 d. 14 metų vaikinui Leonardui Tompsonui, sirgusiam cukriniu diabetu, buvo sušvirkštas ką tik atrastas ir pagamintas insulinas ir nuo tos dienos cukrinis diabetas jau nebėra mirtina liga. Kol kas, cukrinis diabetas dar yra nepagydoma liga, o kaip bus rytoj, mes nežinome. Pasaulis deda didžiules pastangas kovoje su šia liga ir pesimizmui neturi būti vietos.
Šiandieną dar tenka kalbėti apie ligos remisijas. Jas reikia dažniau ir pilniau pasiekti bei pailginti. Remisijos skirstomos į savaimines ir sukeliamas vaistais. Savaiminės gaunamos anksti ir intensyviai pradėjus 1 tipo diabetą gydyti insulinu. Nusilpusios kasos salelės pailsi, atsigauna ir vėl pradeda pačios gaminti insuliną. Tuomet insulino arba visiškai nebereikia švirkšti (visiškos remisijos) arba jo dozė sumažėja 20 ar daugiau vienetų (dalinės remisijos). Deja, savaiminės remisijos yra trumpalaikės. Vaistais sukeliamos remisijos yra ilgesnės. Seniau jos buvo gaunamos gydant diabetą vien prieštuberkulioziniais vaistais. Dabar šiam tikslui vartojame ir kitus vaistus. Tiek vienų, tiek kitų remisijų atvejais galima nutraukti insulino iki 60 VV.
Galima abejoti dėl remisijos gavimo tikslingumo, tačiau jei tokią pačią diabeto kompensaciją galima palaikyti su 30 VV insulino, kaip ir su 50 VV, tai kiekvienas ligonis pasirinks 30 VV. Be to kuo mažesnė insulino dozė, tuo mažesnis hipoglikemijos pavojus. Ir dar, nedidelę insulino dozę 2 tipo diabeto atvejais lengvai galima pakeisti geriamaisiais vaistais. Remisijos gali būti ir ilgalaikės, ypač 2 tipo diabeto atvejais. Jos gali trukti metais. Sunkiau su 1 tipo diabetu. Pabrėžiu, kad remisijos gaunamos nekeičiant mitybos bei režimo, t.y. ne badaujant ir ne fiziniu krūviu, o tinkamai parinktais vaistais ir tinkamomis jų dozėmis. Diabetą galima nugalėti tiktai tobulinant remisijų gavimo metodiką ir prailginant jų trukmę.
Visos remisijos, kaip savaiminės, taip ir sukeliamos vaistų, siejamos su dar išlikusia kasos salelių funkcija. Jei pacientas insuliną vartoja labai seniai, tai reikia manyti, kad kasos funkcija greičiausiai yra nusilpusi. Tokiais atvejais belieka tiktai manipuliacijos insulino preparatais ir bendrai organizmą stiprinančiomis priemonėmis.
Nutukimas, ypač jei jis didesnio laipsnio, arba jei jis yra kartu su cukriniu diabetu ar hipertenzija, yra tarpinių smegenų dalies - pogumburio ventromedialinių branduolių pažeidimo rezultatas. Šie branduoliai yra du, išsidėstę po vieną abiejose pusėse greta III smegenų skilvelio. Jame cirkuliuoja smegenų skystis. Infekcija, patekusi iš tonzilių, sinusito ar kitų galvos infekcijos židinių į smegenų skystį, gali prasiskverbti į ventromedialinius branduolius ir sukelti nutukimą. Nutukimas išsivysto dėl padidėjusio apetito, o svarbiausia dėl padidėjusio maisto medžiagų įsisavinimo. Tokiu būdu, nutukimas dažniausiai yra organinės kilmės liga, o ne ligonio persivalgymo pasekmė. Todėl nerimta yra daryti priekaištus ligoniams dėl persivalgymo bei viršsvorio ar nutukimo. Reikia tiktai parekomenduoti ligoniams, kad jie stengtųsi nevalgyti aliejaus, sviesto, lašinių ir kitų riebalų, taip padėdami gydyti ligą.
Fizinis krūvis čia turi tik antraeilę reikšmę. Rezistentiškumą insulinui sukelia keletas faktorių. Pagrindinis iš jų - padidėjusi pogumburio hormono - kortikoliberino (seniau buvo vadinamas AKTH-rilizing hormonu) gamyba ir sekrecija. Šis hormonas veikia į žemiau pogumburio esantį hipofizį ir skatina jo priekinės dalies hormono - kortikotropino (seniau vadinto AKTH) gamybą ir sekreciją. Pastarasis veikia į virš inkstų esančias liaukas - antinksčius, skatindamas pagrindinio jų hormono, priklausančio gliukokortikoidų grupei - kortizolio gamybą ir sekreciją. Kortizolis, kaip ir jo vaistinis preparatas - hidrokortizonas, didina rezistentiškumą insulinui, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, kūno svorį ir riebalų kiekį kraujyje. Kitaip sakant, kortizolio sukeliami reiškiniai ir 2 tipo cukrinio diabeto požymiai yra beveik tokie patys. Todėl dabar pradėti diabeto gydymui vartoti priešingai kortizoliui ir kitiems gliukokortikoidams veikiantys preparatai - antigliukokortikoidai. Tai preparatai, blokuojantys pagrindinių antinksčių žievės hormonų - gliukokortikoidų gamybą ir sekreciją. Yra duomenų, kad jie blokuoja ir pogumburio hormono - kortikoliberino bei hipofizio hormono - kortikotropino gamybą ir sekreciją. O kortikoliberinas ir kortikotropinas stimuliuoja gliukokortikoidų gamybą bei sekreciją. Antigliukokortikoidai neutralizuoja gliukokortikoidų sukeliamus pašalinius reiškinius, pavyzdžiui, psichozes. Jie gali priversti trauktis ir kai kuriuos cukrinio diabeto požymius - nutukimą, hiperglikemiją, hipertenziją ir kt. Šiuo metu internete apie antigliukokortikoidus yra keli tūkstančiai straipsnių. Dažniausiai minimi internete antigliukokortikoidai yra aminogliutetimidas, metiraponas, ketokonazolis, progestinai ir kt. Bandoma jais gydyti psichozes, cukrinį diabetą ir kai kurias kitas ligas. Tai dvelkia dideliu perversmu medicinoje.
A. Šimkaus klinikoje „Therapia scientifica“, įkurtoje 1993 m., sėkmingai gydomos vidaus ir endokrininės ligos. Klinikos gydytojai praktikos naudojasi naujausiais medicinos pasiekimais ir Lietuvos praeities gydytojų patirtimi. Tarp endokrininių ligų didelis dėmesys skiriamas cukrinio diabeto kaip infekcinės - uždegiminės ligos gydymui. Cukrinio diabeto priežastis – infekciniai-uždegiminiai procesai pagumburyje ir kasos salelėse. Vartodami antibakterinius, antigliukokortikoidinius ir pagalbinius vaistus daugumai naujai susirgusiųjų cukriniu diabetu, A. Šimkaus klinikoje sėkmingai nutraukiamas gydymas insulinu ir kitais gliukozės kiekį kraujyje mažinančiais vaistais arba žymiai sumažinamos jų dozės. Ilgiau sergantiems taip pat sėkmingai sumažinamos šių preparatų dozes, užtikrinama stabili cukrinio diabeto kompensacija, pagerina bendra būklė, apsaugojama nuo ligos komplikacijų. Taip pat sergantiems yra ženkliai pagreitinamas žaizdų gydymas.
Straipsnis parengtas pagal: Cukrinio diabeto priežastys ir jų gydymo galimybės. Doc. Algimantas Šimkus
