visainfo.lt – visa informacija vienoje vietoje!

Dubravos eksperimentinę – mokomąją urėdiją puošia po 8 metų vėl gausiai užderėjusios eglės

Dubravos eksperimentinę – mokomąją urėdiją puošia po 8 metų vėl gausiai užderėjusios eglės Dubravos eksperimentinę – mokomąją urėdiją puošia po 8 metų vėl gausiai užderėjusios eglės

DUBRAVOS EKSPERIMENTINĖ MOKOMOJI MIŠKŲ URĖDIJA, VĮ

Paprastosios eglės Lietuvoje gausų kankorėžių derlių subrandina tik kas 5-6 (7) metai. Retai tie intervalai sumažėja iki 3-4, o gana dažnai eglės gausiau uždera tik po 10 ar daugiau metų. Paskutinį kartą eglės gausiai derėjo 2006 m. Iš tų metų derliaus visose Lietuvos miškų urėdijose paruošta 9195,5 kg eglės sėklų (Lietuvos miškų ūkio statistika, 2008). Žinant, kad eglės sėklų išeiga yra apie 2 proc., kankorėžių buvo surinkta apie 460 tonų.

Kaip ne dažnai atsitinka, eglės derėjo ir 2007 m. Iš šių metų derliaus visose urėdijose paruošta 2616,4 kg sėklų. Apie 66 proc. eglės kankorėžių surenkama sėklinėse plantacijose ir klonų rinkiniuose, kurių Lietuvoje įveista 393,34 ha plote (371,44 ha sėklinių plantacijų ir 21,9 ha klonų rinkinių). Tiesa, ne visos eglės plantacijose jau yra pasiekusios derėjimo amžių. 31 proc. eglės sėklų paruošiamos iš našių pirmos selekcinės kategorijos medynų ir 3 proc. – iš genetinių draustinių bei sėklinių medynų. Pirmos selekcinės grupės eglynų Lietuvoje yra 4723 ha, genetinių draustinių – 515,8 ha ir sėklinių medynų 314,7 ha. Eglės sėklų paruošimą iš miško genetinių draustinių bei sėklinių medynų apsunkina tai, kad kankorėžius reikia skinti nuo aukštų augančių medžių. Nedidelis sėklų kiekis šios selekcinės kategorijos medynuose paruošiamas tik specialiaisiais kirtimais kertant medžius derliaus metais.

dubravos-misku-uredijoje-po-8-metu-vel-gausiai-uzderejo-egles1

2006 m. derliaus į Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos aižyklą iš kitų urėdijų buvo atvežta 410 tonų  eglės kankorėžių. Aižykla dūzgė dieną, naktį ir iki 2007 m. vasaros paruošė apie 8 tonas sėklų.

2014 m. rudenį Lietuvos eglynai vėl subrandino gausų kankorėžių derlių. Iš visos Lietuvos į Dubravos urėdijos aižyklą rieda eglės kankorėžių maišais pakrauti sunkvežimiai. Aižykloje dirbančios moterys Aušra Morkūnienė ir Laima Luchba sukasi kaip voverės rate, kad spėti išaižyti atvežamus kankorėžius. Joms talkininkauja traktorininkai Robertas Čikota ir Mindaugas Rekus, su pakrovėju "Bobcat" aižyklą užpildydami kankorėžiais, išveždami išaižytus. Sėklų dokumentaciją tvarko medelyno darbuotoja Aldona Rimienė, o atsakingu už visą sėklų paruošimą Dubravos urėdijoje bei aižyklos ir sėklų sandėlio-šaldytuvo darbą yra medelyno viršininkas Jonas Paičius.

dubravos-misku-uredijoje-po-8-metu-vel-gausiai-uzderejo-egles2

Vasario pabaigai į Dubravos urėdijos aižyklą jau atvežta apie 130 tonų eglės kankorėžių. Daugiausiai jų pririnko Panevėžio, Šalčininkų  (po 8t.), Mažeikių (7t.), Anykščių (6t.),Ignalinos (5t.) urėdijos. Dubravos urėdija jau pririnko 12 tonų eglės kankorėžių. Jie renkami daugiausiai sėklinėje plantacijoje bei klonų rinkiniuose. Dalis kankorėžių surinkta Šilėnų girininkijos eglės sėkliniame medyne, kurį nuniokotą vėtrų teko iškirsti plynai. Išaižyta jau 76 t. kankorėžių ir paruošta 1920 kg sėklų.

dubravos-misku-uredijoje-po-8-metu-vel-gausiai-uzderejo-egles3

Dubravos urėdijos eglės klonų rinkiniuose kankorėžiai rinkti darbininkus į 18-20 m. aukštį pakeliant urėdijos automobiliniu  pakėlėju. Gausų kankorėžių derlių subrandinusi pirmoji Dubravos urėdijoje ir visoje Lietuvoje 50 metų plantacija kankorėžius iškėlė į 25 m aukštį. Tokį aukštį urėdijoje turima technika neįveikia, todėl teko samdyti autopakėlėjus, galinčius darbininkus iškelti į 30 ir daugiau metrų aukštį. Tačiau išnuomoti tokią techniką labai brangu – eglės sėklos gali tapti auksinėmis, todėl dalį plantacijos teko iškirsti, kad kankorėžius nurinkti nuo nukirstų eglių. Plantacijos tikslas ne auginti medieną, o sėklas. Ir jeigu jų surinkti neįmanoma, plantacija praranda savo vertę. Gausaus derliaus metais tikslinga dalį medžių plantacijoje iškirsti ir surinkti derlių. Po gabaliuką plantacijos kertant tik gausaus derėjimo metais, aukštos selekcinės vertės sėklomis bus galima apsirūpinti daugelį metų.

dubravos-misku-uredijoje-po-8-metu-vel-gausiai-uzderejo-egles4

2014 m. pabaigoje Dubravos urėdijos miško sėklų sandėlyje-šaldytuve eglių sėklų atsargos buvo apie 6 tonos (dalis miško medžių sėklų laikomos ir urėdijų sandėliuose), o apdorojus 2014 m. derlių, manoma, kad šios atsargos padvigubės. Kadangi tarp eglių gausesnio derėjimo  būna gana ilgi intervalai, kad užtikrinti kasmetinį eglės sodmenų kiekį, derliaus metais urėdijos stengiasi sėklų atsargas sukaupti dešimčiai metų. Dubravos urėdijos miško sėklų sandėlyje- šaldytuve, laikomos optimaliose sąlygose, sėklos tokį laiką nepraranda savo kokybės: daigumo bei dygimo energijos.

dubravos-misku-uredijoje-po-8-metu-vel-gausiai-uzderejo-egles5

Nors šiuo metu eglynai Lietuvoje užima 20,9 proc. visų miškų ploto ir eglė yra trečioje vietoje pagal išplitimą po pušies ir beržo, dėl klimato šiltėjimo mokslininkai jai prognozuoja ne itin džiuginančias perspektyvas. Eglynus vis daugiau nuniokoja dėl klimato šilimo gausėjančios audros. Eglių šaknų sistema paviršinė, daug eglynų auga šlapiose augavietėse, todėl vėtros egles išverčia. Likusioms neišverstoms eglėms nutraukoma dalis šaknų, dėl ko medžiai nusilpsta. Eglės kenčia ir nuo padažnėjusių sausrų bei aukštos temperatūros vasaros metu.  Apsilpusius medžius puola liemenų kenkėjai. Atšilus klimatui, eglynuose netgi pasireiškė anksčiau Lietuvoje mažai stebėtas netikrasis eglinis skydamaris. Šio eglių lajų kenkėjo invazija truko 2010-2012 m. Skydamaris pažeidė apie 9  tūkstančius ha eglynų, o plynai iškirsti teko apie 300 ha. Pažymėtina, kad kova su šiuo kenkėju beveik neįmanoma. Invazija užgeso savaime dėl biologinių veiksnių.

dubravos-misku-uredijoje-po-8-metu-vel-gausiai-uzderejo-egles6

Tačiau nežiūrint to, kad klimatas Lietuvoje eglėms tampa vis labiau nepalankus, 2013 m. Miškų ūkio statistikos duomenimis iš 2012 m. pabaigoje urėdijų medelynuose augančių 139 milijonų sėjinukų ir sodinukų eglė sudarė 63 proc., o iš tais metais valstybiniuose miškuose atkurto 9,7 tūkst. ha miško eglei teko 4 tūkst. ha., kai  pušimi atkurta tik 1,6 tūkst. ha, ąžuolu – 0,5 tūkst. ha ir kitomis medžių rūšimis - 3,6 tūkst. ha. Ir naujai įveisiamuose miškuose 2012 m. eglės želdiniai užėmė 31 proc., pušis – 4 proc., ąžuolas – 14 proc.).

Taigi, nors mokslininkai jau dairosi, kuo pakeisti eglynus (kalbama apie buką, europinį maumedį), eglė dar tvirtai laikosi Lietuvos miškuose.

dubravos-misku-uredijoje-po-8-metu-vel-gausiai-uzderejo-egles7

2015-03-12; Vytautas Ribikauskas; Žaliuok, egluže ! Po 8 metų vėl gausiai užderėjo eglės; "Žaliasis pasaulis" 2015-03-05

Pasidalink:

Įmonių straipsniai, naujienos, akcijos ir specialistų patarimai

  • Numatytas
  • Antraštė
  • Data
  • Atsitiktiniai
įkelti daugiau visų įkėlimui laikykite nuspaustą SHIFT klavišą įkelti visus