Braškės, jei yra tinkamai pasirenkamos, sodinamos, tręšiamos ir prižiūrimos, duoda gausų ir kokybišką derlių. Svarbiausia yra tinkamai pasirinkti braškių daigų tiekėją, nes braškių daigai yra viena svarbiausių sąlygų, nuo kurių priklausys derlius.
Braškių daigai
Olandų ir kitų vakarų Europos šalių pramoniniai braškynai naudoja tik „Elito“ klasės frigo daigus, išaugintus pagal Olandų „Elito“ sistemą. Pasodinus pavasarį braškės jau tais pačiais metais duoda derlių.
Lietuvoje bandoma įvairiais būdais prastumti „sertifikuotus“ daigus. Ūkininkai nusiperka „Elito“ klasės daigų iš licenzijas daigų dauginimui turinčių augintojų, pvz. olandų kompanijos „Henselmans“, pasisodina juos, tada kreipiasi į Lietuvos institucijas, kurios išduoda sertifikatus ir gauna specializuotą braškių ūkio sertifikatą. Kas reiškia, kad tame ūkyje yra pasodinti elitiniai daigai iš „Henselmans“ kompanijos. Iš auginamų braškių krūmų užaugusius daigus parduoda kaip „sertifikuotus“ daigus iš elitinio braškyno. Tačiau iš „Elito“ klasės daigų, išauginti daigai, jau nėra „Elito“ klasės daigai. Tikrieji elito klasės daigai (E) yra ketvirtos kartos nuo motininio augalo (Candidate plant (K)) užauginti daigai, auginant pagal Olandijos „Elito“ sistemą. Sekančios po E kartos nebebūna tokios derlingos, netinkamai dauginant, susidaro sąlygos apkrėsti augalus ligomis, kenkėjais. Netinkamai auginant prastai susiformuoja žiedynai. Žmonės įsigiję prastos kokybės daigus, dažnai sugaišta kelius metus, bandydami auginti uogas iš užkrėstų daigų. Bet blogiausias dalykas, kad dažnai su daigais yra pernešamos ligos ir kenkėjai, kurie užkrečia visą lauką, daugeliui metų. Į tą patį lauką sodinti braškes vėl galima tik po 3-5 metų. Lietuvoje nėra ūkių, kurie turėtų teisę legaliai dauginti licenzijuotų veislių braškes. Nes licenzijos parduodamos tik tiems ūkiams, kompanijoms, kurios yra užsirekomendavusios, kaip kvalifikuoti, patikimi, aukšto lygio daigų (ne braškių uogų) augintojai. Tik įsigijus licenciją ūkis ar kompanija gali įsigyti K (candidate) motininį daigą iš veislės savininkų. Tikrieji „Elitiniai“ braškių daigai perkami iš augintojų užsienyje kaip „Henselmans“, kuriuos galima įsigyti įmonėje UAB „Modernus ūkis“, kuri yra kompanijos oficiali atstovė Lietuvoje.
Dar vienas svarbus rodiklis renkantis braškių daigus yra jų kategorijos. Stipriausi yra A++ kategorijos braškių daigai, kurie tinkamiausi sodinimui į šiltnamius. Pirmaisiais metais A++ suformuoja 3-4 žiedkočius ir subrandina iki 0,3 kg uogų. Jų karūnėlės skersmuo didesnis nei 18 mm. A+ kategorijos daigai suformuoja 2-3 žiedkočius ir iki 0,25 kg uogų, karūnėlės skersmuo 15-18 mm. A kategorijos braškių daigai suformuoja 1-2 žiedkočius, 0,15 kg uogų, karūnėlės skersmuo 9-14 mm. B kategorija, skirta sodinti liepos mėnesį kitų metų derliui, suformuoja kelias uogas pirmaisiais metais. Pramoniniuose vakarų ūkiuose, auginant šiltnamiuose, naudojami ir dar aukštesnių kategorijų daigai, kurie jau pirmaisiais metais duoda iki 0,7 kg braškių derlių.
Ūkininkams rekomenduojama braškių daigus užsisakyti iš anksto, nes vėliau gali nebelikti norimos veislės ir norimos kategorijos daigų. Privačiam sodininkui kokybiškos medžiagos nusipirkti kiek sudėtingiau, bet bendrovėje UAB „Modernus ūkis“ galima įsigyti ir mažesniais kiekiais.
Dažniausiai sodinami užšaldyti (frigo) daigai. Tokie braškių daigai sodinami pavasarį, bet galima sodinti ir gerokai vėliau. Tai sudaro sąlygas net ir ankstyvų veislių braškėms derėti iki pat rudens. Pasodinus frigo braškių daigus, derlius skinamas po 6-8 savaičių.
Braškių sodinimas
Pramoniniam braškių ūkiui vienam hektarui prireiks apie 30-50 tūkst. daigų. Svarstant apie modernų braškių ūkį, reikėtų galvoti apie sodinamas braškes į plėvelę. Tokiu atveju mažiau reikės kovoti su piktžolėmis, ne taip greitai bus išgarinamas vanduo. Braškės mažiau sirgs lapų ligomis. Tačiau, sodinant į plėvelę, yra didesnė tikimybė žiemą nušalti, vasara susirgti šaknų ligomis. Braškės sodinamos su 25-40 cm atstumu viena nuo kitos į ilgį, sodinama 1-4 (dažniausiai 2) eilėmis su 40 cm tarpu tarp eilių, 60-100 cm tarpais tarp lysvių. Jei braškės bus auginamos drėgnesnėje vietoje, verta sodinti į šiek tiek iškeltas lysves. Stipriai kelti nerekomenduojama, nes auga iššalimo grėsmė. Norint sumažinti braškių priežiūros sąnaudas, braškės sodinamos juodai – baltoje plėvelėje. Juoda apačioje, balta viršuje.
Mėgėjiškame ūkyje išlaikomas braškių tankumas 40-50 cm tarp braškių daigų ir 70-80 cm tarp lysvių. Sodininkams geriausiai naudoti agroplėvelę. Saugant nuo perkaitinimo naudojamas šiaudų mulčius. Sodinimas plėvelėje turi privalumų ir trūkumų. Privalumas – neauga piktžolės. Trūkumas – sunkiau braškes tręšti, laistyti. Praktiškai neįmanoma purenti žemės aplink braškes, o tai braškėms yra svarbu. Tai nulemia greitesnį krūmo apsikrėtimą pošaknio ligomis ir derliaus sumažėjimą jau po kelerių derliaus metų.
Kai kurie mėgėjai pradeda nuo mažesnio daigų kiekio augindami kiliminiu būdu. Pirmais metais nuskinami žiedynai ir auginami ūsai. Tokiame ūkyje braškių daigai sodinami taip, kad susidarytų apie 1 metro pločio lysvė su tokiais tarpais tarp lysvių, kokio pločio yra freza (apie 60-120 cm). Tarpai tarp braškių daigų sodinant 40-60 cm, tarp lysvių – apie 2 metrai. Tokiame ūkyje, sugrūstos braškės negauna pakankamai šviesos, temdo vienos kitas, blogai ventiliuojasi, dažniau serga. Be to, derlius vėluoja vienerius metus, per kuriuos didėja tikimybė užsikrėsti šaknų ligomis. Braškių augintojai pastebi, kad tokiame ūkyje itin daug sąnaudų bus braškes ravint.
Sodinamos braškės į duobutę, kurios dydis priklauso nuo braškių šaknų. Braškių šaknų sodinant nereikėtų užriesti į viršų, šoną. Duobutė daroma tokio gylio, kokio ilgio braškių šaknys. Sodinama į gausiai sudrėkintą žemę. Po pasodinimo reikia vėl palaistyti.
Braškių tręšimas
Braškių derlius ir krūmelių būklė labai priklauso nuo tręšimo. Modernių braškių ūkių savininkai turėtų kruopščiai ištirti dirvožemį ir su specialistais nuspręsti, koks tais metais trąšų kiekis braškėms reikalingas. Braškės jautriai reaguoja tiek į trąšų nepriteklių, tiek į perteklių. Blogai subalansuotos, netikslios vienų trąšų normos ima mažinti kitų trąšų prieinamumą. Pavyzdžiui, kalcio (Ca) perteklius sumažina fosforo ir magnio pasisavinimą, azoto perteklius sumažina kalio įsisavinimą.
Pagrindiniai braškėms reikalingi makroelementai yra azotas, fosforas ir kalis. Braškių vystymuisi svarbūs mikroelementai yra manganas (Mn), geležis (Fe), varis (Cu), cinkas (Zn), boras (B), molibdenas (Mo), siera (S).
Azotas reikalingiausias augimo pradžioje, iki žydėjimo. Po žydėjimo jo sunaudojama labai mažai. Braškės labai jautrios azoto perdozavimui, nuo jo prastėja uogų skonis, tvirtumas, ima kauptis nitritai ir nitratai. Aukšto derlingumo ūkiuose braškės sunaudoja apie 60 kg/ha azoto. Azoto perteklių galima diagnozuoti iš netolygiai nusidažiusių uogų.
Kalis svarbiausias po žydėjimo, formuojantis uogoms ir joms bręstant. Be to, kalis trukdo patekti į braškes pertekliniam azotui. Kalis sustiprina uogų sieneles, pagerėja transportavimo savybės. Nuo kalio padidėja sausųjų medžiagų ir cukrų kiekiai, tai gerina atsparumą ligoms, skonio savybes bei laikymąsi. Kalio sunaudojama apie 80 kg/ha. Tręšiama iš rudens ir dalis pavasarį. Diagnozuojamas kalio trūkumas šviesėjant braškių lapams, atsirandant violetinių atspalvių ir apdžiuvus lapų kraštams.
Fosforas svarbiausias žiedams ir derliui formuotis. Trūkstant fosforo, braškės blogai mezga. Fosforas sunkiai įsisavinamas šarminėse (pH daugiau 7,3) ir rūgščiose dirvose (pH mažiau 5,5). Fosforo trūkumą rodo intensyviai žalios spalvos lapai su violetiniu atspalviu. Fosforo sunaudojama apie 30 kg/ha. Tręšiama rudenį ir dalis pavasarį. Itin rūgščiose ir šarminėse dirvose papildyti fosforu galima tręšiant braškes per lapus.
Kalcis pagerina uogų tvirtumą, transportabilumą ir laikymąsi. Trūkstant kalcio braškės linkusios pūti. Jo trūkumą rodo džiūstantys lapų kraštai.
Boro daugiausiai reikia žydint ir uogoms bręstant. Boro trūkumą rodo smulkėjantys ir deformuoti lapai, deformuotos uogos. Sunkiau pasisavinamas rūgščiose dirvose, todėl gali tekti tręšti per lapus.
Magnis reikalingas braškių lapams. Trūkstant magnio lapai tampa raudonai rudi, tarp gyslų apmiršta audinys. Pagrindinis tręšimas pavasarį, bet, matant trūkumą, galima tręšti per lapus.
Geležis taip pat svarbi lapų vystymuisi. Dėl geležies trūkumo atsiranda lapų chlorozė, džiūva lapų viršūnės. Uogos smulkėja, deformuojasi. Geležis itin svarbi uogų mezgimosi metu.
Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos braškių augintojų naudoja kompanijos „Mivena“ specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo „Field-Cote CRF“ ir vandenyje tirpias „Granusol WSF“ trąšas. Jos užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu. Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos išskiria apie 25 %, maistinių medžiagų pirmą savaitę po išbarstymo, o likusius 75 % maistinių medžiagų išskiria aktyviausio augimo laikotarpiais, kai dirvožemis yra šiltas ir drėgnas, tai yra viso vegetacijos laikotarpio metu. Šiltas vanduo patenka į kapsulės vidų ir medžiagos per pasirinktą laiką išsiskiria į dirvožemį. Atšalus orams ir dirvožemiui naudingų medžiagų išsiskyrimas iš granulių beveik sustoja. Trąšos gali veikti 4, 6, 8 mėnesius. Toks trąšų panaudojimo būdas gerokai padidina derlių, nes augalams nebūna nei trąšų pertekliaus, nei trūkumo. Be to, kitų metų derlius būna didesnis, dar sutaupo darbo sąnaudų. Rekomenduojama daigui skirti nuo 10 iki 18 g trąšų.
Priklausomai nuo vegetacijos periodo braškėms reikalingos skirtingos medžiagos, vienų medžiagų reikia daugiau pavasari, kitų derėjimo metu, kitų po derliaus, kitų rudeniop.
Todėl rekomenduojama papildomai tręšti, tiek pagrindiniam tręšimui naudoti vandenyje tirpias trąšas, kurios tirpinamos laistymui, purškimui skirtame vandenyje. Braškių trąšų gamybos srityje besispecializuojanti „Mivena“ siūlo azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio ir mikroelementų turinčias „Granusol WSF“ trąšas. Šiose trąšose yra vitaminų, stimuliuojančių augalų šaknis. Mikroelementai yra trijose chelatinėse formose (EDTA, DTPA, EDDTA), o tai užtikrina visišką jų įsisavinimą bet kokiame dirvožemyje, bet kokiame PH.
UAB „Modernus ūkis“ yra oficiali olandų kompanijos „Henselmans“, jau 60 metų auginančios aukščiausios kokybės braškių daigus, atstovė Lietuvoje ir Latvijoje. Įmonėje taip pat galite įsigyti šilauogių sodinukų (Lenkija), bei smidrų daigų, užaugintų pagal Olandų „Elito“ sistemą (Olandija).
