Rozalimo miško parko pažinimo takas atidarytas 2013 m. „Pakruojo miškų urėdijos“ Rozalimo girininkijoje, iki dabar visais metų laikais stebina lankytojus iš Lietuvos ir viso Pasaulio. Daugiau nei 4 km ilgio pažintinis - rekreacinis pėsčiųjų takas supažindina su unikaliu Rozalimo pušynu, mitologine krašto istorija, Lapgirių ozu, Zigmantiškų mitologiniu akmeniu, vadinamu „Marijos pėda“, Paežerių tvenkinio užutekiais, kitais įdomiais objektais. Šis gamtos pažinimo ir rekreacijos kompleksas įrengtas panaudojus gautą ES paramą ir parėmus Pakruojo miškų urėdijai.
Daugiau kaip dešimtmetį vykę diskusijos dėl pušyno ateities nenuėjo veltui: visuomenės, savivaldybės ir miškininkų pastangomis 2002 m. įkurtas Rozalimo miško parkas. Ištyrinėtos parko teritorijoje esančios gamtinės ir kultūrinės vertybės, subrandintos idėjos dėl tų vertybių apsaugos ir įprasminimo. Rozalimo pušynas, tai – retenybė Vidurio Lietuvoje. Pakruojo rajone jis – vienintelis, todėl Rozalimo miško parke ne vienus metus planuota įrengti daugiau kaip keturių kilometrų pėsčiųjų taką, skirtą lankytojams supažindinti su medynų, augalų, gyvūnų įvairove, mitologine krašto istorija.
2010 metais Lietuvos miškotvarkos instituto specialistai parengė Rozalimo miško parko rekreacinio sutvarkymo projektą. Rengiant jį konsultuotasi su mokslininkais, miškininkais, vietos gyventojais. Šis gamtos pažinimo ir rekreacijos kompleksas įrengtas panaudojus gautą Europos Sąjungos (ES) paramą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. ir parėmus Pakruojo miškų urėdijai.
Kadangi Rozalimo miško parke yra daug saugotinų vertybių, poilsiui ir pramogoms iš 290 ha miško skirta - 55 ha. Naujieji rekreaciniai takai nusidriekė nuo Laičių tvenkinio iki Rozalimo miestelio. Prie takų įrengtuose stenduose pateikta visa reikiama informacija. Lankytojai gali susipažinti su parko augmenija ir jos vertingumu, paukščiais, žvėrimis, krašto istorija, atokvėpiui skirtomis vietomis. Rozalimo miško pievose auga į Raudonąją knygą įrašyti augalai: raktažolė pelenėlė, tuklė, įvairių rūšių gegūnės. Drėgnuose eglynuose stiebiasi saugomas statusis atgiris. Čia lizdus suka ir peri reti paukščiai: raudongalvės sniegenos, svilikai, jerubės, perkūno oželiai, raibosios devynbalsės, egliniai kryžiasnapiai, volungės ir kiti. Keliaujantieji naujai įrengtu rekreaciniu taku pamatys Lapgirių ozą, pasigrožės Paežerių tvenkinio užutekiais, sužinos apie Zigmantiškų mitologinį akmenį. Šis didžiulis, legendomis apipintas akmuo dar vadinamas Marijos pėdos akmeniu. Prie jo, anot vietinių žmonių, nuo neatmenamų laikų meldžiasi žmonės, prašydami sveikatos ir kitokių malonių.
Visa VĮ „Pakruojo miškų urėdijos“ rekreacinė įranga yra nesudėtingų konstrukcijų, meniniai dekoratyviniai akcentai dera prie gamtinės aplinkos. „Miško parko pažintinio tako pradžioje lankytojus pasitinka meniški vartai, kurių viršuje pakabinti trys varpai. Architektas Aurimas Vengras, suprojektavęs gamtos pažinimo ir poilsio parką, teigė, kad varpai simbolizuoja amžiną žemės ir dangaus ryšį. O medžio drožėjų sukurtos skulptūros primena ne tik garsius Pakruojo krašto menininkus, bet ir jų sukurtus personažus bei siužetus“, – pasakojo „Pakruojo miškų urėdijos“ urėdas Kazys Gudas. Tad parke lankytojai gali sutikti Jono Biliūno piemenėlį Jonuką su žąsimi po pažastimi, šunelį iš „Brisiaus galo“, katytę iš apsakymo „Kliudžiau“, prisėsti ant Henriko Radausko suolelio.
Įrengtame pėsčiųjų take galima pasirinkti rekreacinį ir gamtos pažintinį maršrutą. Miško parke įrengti rekreaciniai takai, mediniai liepteliai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, užtvarai automobiliams, apžvalgos aikštelės, skirtos miško biologinės įvairovės stebėjimui. Rekreacinėje dalyje pastatytos pavėsinės, sūpuoklės ir mediniai atrakcionai vaikams, su parką lankiusiais iškiliais Lietuvos žmonėmis susijusiomis skulptūrinėmis kompozicijomis. Jas išdrožė tautodailininkas Egidijus Impolis, panaudodamas ir kadaise Rozalimo miške buvojusio anykštėno Jono Biliūno pasakų motyvus, Eugenijus Rimdžius ir Pranas Miežis. Rozalimo pušynas visada buvo mėgiama žmonių poilsio vieta. Čia ilsėdavosi Jonas Biliūnas, Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, poetas Henrikas Radauskas. Todėl skulptūros primena ne tik šiuos žymius žmones, bet ir jų sukurtus herojus.
Miško parko rekreacinio sutvarkymo projekto rengėjai didelį dėmesį skyrė ne tik poilsiautojų užimtumui, informavimui, pramogoms vaikams, bet ir puikių sąlygų sudarymą šeimyniniam poilsiui. Siekiant išvengti taršos, parke pastatytos šiukšliadėžes, lauko tualetai. Taip pat sutvarkyta centrinėje pušyno dalyje esanti renginių aikštelė su estrada, kurioje vyksta įvairiausių miestelio renginių.
Gamtos pažintinėje tako dalyje arba natūraliame miško amfiteatre įrengta „miško klasė“ jauniesiems lankytojams, pastatyta 18 informacinių stendų, supažindinančių su miško gyventojais, augalais, pasakojančiais apie mitologinę Daugyvenės krašto praeitį. Likusioje parko dalyje daugiau dėmesio skirta gamtosauginiams tikslams.
Norintiems išsamiau pažinti šį parką ir jo gamtos turtus, nepakanka tik turisto žingsniu praeiti pažintiniu taku. Reikėtų čia pabuvoti visais metų laikais neskubant, įsižiūrėti į besikeičiančias spalvas ir kvapus, atidžiai perskaityti informacinius stendus.
„Mes puikiai suprantame, kad kiekvienas rekreacinis, pažintinis objektas miške – papildomas miškininkų įsipareigojimas visuomenei. Tačiau rekreaciniai objektai, be abejo, prisideda stiprinant miško pareigūnų ir lankytojų bendradarbiavimą, ugdant pagarbos miškui tradicijas“, – neabejojo miškų urėdas K. Gudas.
