Svarbiausios savybės, kuriomis turi pasižymėti aušinimo skystis – tai neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Dažniausiai būdinga jo kokybę skirstyti pagal spalvą.

Tačiau ant jo pakuotės būna nurodyta ir tarptautiniai klasifikavimo standartai, į kuriuos vertėtų atsižvelgti renkantis aušinimo skystį. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 nurodo antifrizo tipą ir jam keliamus reikalavimus. Taip pat galima matyti ir kitas raides ir numerius, jei skirstymas vyksta pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą: G48, G30, G40, GG40.

Geri aušinimo skysčiai savo sudėty turi antikorozinių priedų, o pigesni dažnai jų neturi. Antikoroziniai priedai skiriasi pagal galiojimo ilgaamžiškumą, vieni jų stabilesni išlieka ilgesnį laiką, kiti skyla greičiau. Todėl aušinimo skystį reikėtų rinktis pagal vairuojamą automobilį. Be to, nevertėtų maišyti skirtingų spalvų ar gamintojų aušinimo skysčių.

Kada keisti aušinimo skystį?

Geriausia skystį keisti žiemą, kas dvejus metus. Antifrizo kiekis turi būti pakankamas. Automobilio variklio temperatūra turi būti 80 – 90 °C. Kitu atveju galima įtarti aušinimo sistemos gedimus.